„Galvojau, kad bus sunkiau. Temos neblogos. Rašiau samprotavimo rašinį. Rinkausi temą „Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas“, - sakė prie Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos sutikta 18-metė Elžbieta iš Jono Pauliaus II gimnazijos.
Lenkišką mokyklą baigianti mergina rašė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jis šiemet pirmą kartą buvo vienodas tiek lietuviškų, tiek nelietuviškų mokyklų dvyliktokams.
Nesunkus egzaminas buvo ir lietuviškų mokyklų abiturientams. „Supratau, kad turiu 4 valandas. Juodraštyje pasirašiau rašinį per pusantros valandos. Teksto parašiau per daug – apie 800 žodžių. Išsibraukiau, surašiau į švaraštį ir likus pusvalandžiui iki pabaigos išėjau“, - pasakojo Marijampolės r. Plutiškių vidurinės mokyklos abiturientas Šarūnas.
Jis tikėjosi sunkesnių temų. „Buvo prigąsdinta, kad visi labai prastai išlaikys. Labiausiai bijojau šito egzamino. Man pačiam reikia gauti bent 80 proc.“, - pasakojo abiturientas.
Vaikinas stos į Angliją, Šefildo universitetą, elektronikos inžineriją. Svarbiausia jam gerai išlaikyti matematiką ir fiziką.
Egzaminas prasidėjo 9 val. ir baigėsi 13 val. Buvo galima rinktis vieną iš keturių užduočių – buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys.
Pirmieji egzaminą Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje laikę abiturientai iš jos išėjo po pusantros valandos. Daugeliui užduotis – parašyti rašinį – atrodė lengva.
Lenkai nesipiktino
„Prieš egzaminą buvo streso, bet kad labai bijotume, tai ne. Pasipiktinimo, kad pakeitė tvarką prieš dvejus metus, prieš egzaminą tarp abiturientų nebuvo. Gal tų dvejų metų per mažai pasikeitimams, bet nieko nepadarysi. Jei labai nori, visuomet pasiruoši“, - sakė Elžbieta.
Ji egzamino užduotis atliko per pustrečios valandos.
Mergina tikisi gauti didesnį nei 50 proc. įvertinimą. Elžbieta jau sakė įstojusi į Gdansko universitetą ir studijuos lenkų filologiją.
„Šis egzaminas nėra labai svarbus. Reikia tik jį išlaikyti. Ir dar svarbu, kad atestatas gražiai atrodytų“, - sakė Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientė.
Svarbiausia – išlaikyti
Pustrečios valandos užtruko ir Rafal iš Simono Konarskio vidurinės mokyklos. Jis ilgai rinko žodžius, aiškindamas, kokią temą pasirinko – dar nebuvo praėjęs egzamino jaudulys.
„Nesutinku su teiginiu, kad atleidžia tik silpni žmonės. Pats Dievas mums nuolat atleidžia, o Dievas nėra silpnas ir mums linki tik gero. Rėmiausi Biblija, mitais, V. Putino „Altorių šešėlyje“, - pasakojo samprotaujamąjį rašinį apie atlaidumą rašęs abiturientas.
Jam egzaminas pasirodė nesudėtingas. Abiturientui svarbiausia – išlaikyti. Vaikinas stos į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, statybos inžinerijos specialybę, kur lietuvių kalbos egzamino vertinimas nieko nelemia.
Paklaustas, ar jautėsi bandomuoju triušiu ir ar dėl to buvo kiek nors piktas, jis purtė galvą. „Priėmėme naują tvarką ir tiek. Gal tik gerai, kad sumažino rašinio žodžių skaičių, gal tai kažkam padėjo“, - sakė Rafal.
Ir abiturientų mokytojai pasakojo, kad egzaminas moksleivių neišgąsdino. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Angelė Jundo perdavė abiturientų įspūdžius: „Nebuvo sunkios užduotys, išėjo optimistiškai nusiteikę. Dauguma rašė samprotaujamąjį rašinį. Valstybiniame rašinio temos skambėjo maždaug taip: ar reikalingi maištininkai ir apie atleidimą. Mokiniams labai patiko temos.“
Parašė per pusantros valandos
Brandos egzamino Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje vykdytoja Asta Kaniušonienė sakė, kad iš pradžių abiturientus išgąsdinusios, vėliau egzamino užduotys pasirodė įkandamos.
„Iš pradžių sakė: „Koks sudėtingas!“ Bet kai praėjo daugiau laiko, nurimo: „Parašyti galima“. Kai kurie minėjo, kad gimnazijoje jie rašinius parašydavo per dvi pamokas, dėl to taip greitai baigė ir brandos egzaminą“, - apie pirmuosius iš kabinetų išėjusius abiturientus pasakojo A. Kaniušonienė.
Egzaminui skirtam laikui įpusėjus iš 140 mokinių išėję jau buvo apie 20. Užduotis abiturientai atliko klasėse, kiekvienoje klasėje juos prižiūrėjo po du vykdytojus. Jie turėjo būti iš kitų mokyklų ir ne lietuvių kalbos mokytojai.
Egzamino užduotys
Samprotavimo rašiniui buvo pasiūlytos dvi temos: „Ar pasauliui reikia maištininkų?“ ir „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“.
Autoriai, kuriais siūlyta remtis rašant pirmąja tema, - A. Mickevičius, V. Kudirka, Maironis, J. Biliūnas, J. Savickis, B. Krivickas, J. Aputis.
Antrąja - J. Biliūnas, V. Krėvė, J. Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis- Putinas, M. Katiliškis, Just. Marcinkevičius, J. Aputis. Literatūrinį rašinį abiturientai galėjo rašyti šiomis temomis: „Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?“ ir „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“.
Autoriai, kuriais siūlyta remtis rašant pirmąja tema, - J. Radvanas, Maironis, V. Krėvė, Č. Milošas, Just. Marcinkevičius, S. Geda, M. Išvaškevičius.
Antrąja - K. Donelaitis, J. Biliūnas, J. Savickis, H. Radauskas, J. Vaičiūnaitė, J. Kunčinas, A. Marčėnas.
