Socialdemokratai kreipėsi į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją (OVPKK) prašydami išsiaiškinti straipsnyje pateiktą informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų veiksmus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas”.
OVPKK pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius pareiškė, kad tai yra aktuali problema, kurią reikia skubiai tirti: „Tai yra klausimas, kuris pagal kompetenciją priklauso mūsų komisijai.”
„OVPKK dalyvauja įvairių partijų politikai, todėl nešališkumas bus garantuotas, komisija nedelsdama pradės tyrimą”, – vakar žadėjo D. Petrošius.
„Lietuvos rytas” rašė, jog slaptieji agentai siekė, kad kyšininkavimu būtų apkaltinti socialdemokratų lyderiai.
Prieš trejus metus, kai buvo sulaikyti keli bendrovės „Vilniaus vandenys” darbuotojai, buvo bandoma surengti provokaciją prieš Socialdemokratų partijos pirmininką, dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių ir partijos pirmininko pavaduotoją, šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką.
Nepavykus šių asmenų apjuodinti taikiklyje atsidūrė mažesnio kalibro veikėjas – Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas, sostinės vicemeras Romas Adomavičius.
Apie šias STT provokacijas „Lietuvos rytui” papasakojo Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus prezidiumo narys Tomas Biknevičius ir buvęs „Vilniaus vandenų” vadovas Darius Norkus.
Pastarasis prisipažino, jog STT agentų spaudžiamas į R. Adomavičiaus automobilį vicemerui net nežinant įdėjo pažymėtus 40 tūkst. litų. Po to Vilniaus mero pavaduotojas buvo iškart sulaikytas.
Prieš tai D. Norkus pareigūnų buvo spaudžiamas tokią provokaciją surengti prieš A. Butkevičių arba J. Oleką, bet tai daryti atsisakė.
Kaip nors įkišti neva kyšį J. Olekui arba R. Adomavičiui buvo verčiamas ir T. Biknevičius. Tačiau jis, net išgirdęs grasinimų, jog dėl tariamo nusikaltimo bus įkalintas, partijos bendražygiams nepadarė kiaulystės.
„Tai tikras įkaitų ėmimas – bandymas per vidurinę grandį pasiekti partijos viršūnes.
Tokiu įkaitu tapęs žmogus nuolat jaučia didžiulę baimę.
Buvo momentų, kai jaučiausi visiškai sugniuždytas, buvau pasirengęs vykdyti visus STT nurodymus”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo į slaptųjų agentų mėsmalę patekęs T. Biknevičius.
Beje, pokalbius su STT pareigūnais jis įrašinėjo.
Kitaip nei Socialdemokratų partija į „Lietuvos ryto” straipsnį reagavo STT.
Vakar ši tarnyba staiga pranešė, jog baigė ikiteisminį tyrimą dėl R. Adomavičiaus galimo kyšininkavimo, o medžiagą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, kuris surašys kaltinamąjį aktą ir bylą perduos teismui.
Be to, STT pirmadienį tikino, kad nerengė ir niekada neskatino kitų asmenų rengti jokių provokacijų nei prieš „Lietuvos ryto” publikacijoje minimus, nei prieš kitus šalies politikus.
Neturi informacijos
Premjeras A. Butkevičius BNS sakė neturintis tikrų duomenų apie STT provokacijas prieš socialdemokratus.
„(...) Čia reikia palaukti ir neužbėgti įvykiams už akių. Reikia pirmiausia turėti tikrą informaciją, turi ji būti pagrįsta, ir po to bus galima daryti tam tikras išvadas“, - žurnalistams antradienį sakė premjeras.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas kreipėsi į STT vadovą.
„Publikacijoje nurodytos tyrimų detalės kelia susirūpinimą ir gali sukelti abejones dėl tarnybos veikloje taikomų metodų pagrįstumo, todėl STT prašoma pateikti išsamesnę informaciją komitetui šiuo klausimu“, - teigiama A. Paulausko pranešime.
Provokacijų teismai nepripažįsta
Adomas Liutvinskas
Advokatas
„Bandydamos išsiaiškinti galimus piktnaudžiavimo tarnyba ar kyšininkavimo atvejus STT bei kitos struktūros kartais pasirenka netinkamus modelius.
Su tuo man yra tekę susidurti ne vienoje byloje. Kol kas iš teismo į teismą keliauja už kyšininkavimą teisiamų buvusių Vilniaus miesto tarybos narių A.Butkevičiaus ir G.Kazako byla. Du teismai pripažino, kad STT pareigūnai nusikalstamos veikos modelį pritaikė netinkamai, bet Aukščiausiasis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Buvo stebimi ir kiti tarybos nariai. Šioje byloje politikos buvo daugiau nei teisės, o kai supainiojama teisė ir politika, atsiranda negeras kvapas.
Aukščiausiojo teismo nuomonė apie provokacijas daryti nusikaltimus paprastai yra gana kategoriška – provokuoti ir tuo piktnaudžiauti negalima. Jei atskleidžiamas nusikaltimas, teisėsaugos pareigūnai turi nedelsdami imtis priemonių ir iš karto jį sustabdyti.
Kartais būna, kad įtariamieji stebimi dar metus. Tada jų ratas dar labiau išsiplečia. Tiriant finansinius nusikaltimus yra pasitaikę tokių atvejų, kai per ilgą laiką prie jų prisijungė kitos bendrovės.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) taip pat kategoriškai pasisako prieš nusikaltimų modeliavimą. Bylą prieš Lietuvą yra laimėjęs buvęs Kaišiadorių rajono apylinkės prokuroras K.Ramanauskas. 1999 metų pradžioje jį sulaikė STT agentai įtarę, kad jis per du kartus paėmė 2500 JAV dolerių kyšį žadėdamas nutraukti suinteresuotam asmeniui bylą.
K.Ramanauskas kreipėsi į EŽTT tvirtindamas, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes kyšio ėmimą išprovokavo STT agentai. EŽTT didžioji septyniolikos teisėjų kolegija 2008 metų pradžioje nusprendė, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija – valstybė negali provokuoti savo piliečio daryti nusikaltimą.
2000 metais Konstitucinis teismas labai kategoriškai pasisakė prieš nusikaltimo imitavimo modelius. Šis modelis – sudėtinga kombinacija, todėl sunku tikėtis, kad ji bus atlikta taip, kaip reikalauja teisė. Visada pasitaiko nukrypimų ir visi jie linksta į žmogui nepalankią pusę.”
