Tokią žinią, remdamasis į STT pinkles įtrauktų žmonių liudijimais, praėjusį šeštadienį paviešino „Lietuvos rytas”.
Liudijimai yra ne anoniminiai. Apie agentų siekius ir veiklos metodus papasakojo buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys” vadovas D. Norkus ir skyriaus viršininkas T. Biknevičius.
Įvardyti ir provokaciją prieš socialdemokratus rengę pareigūnai. Negana to, T. Biknevičius savo liudijimus grindžia pokalbių su jais įrašais.
STT veiksmus galima pavadinti ne tik sąmokslu prieš vieną didžiausių šalies partijų, bet ir pasikėsinimu į Konstituciją.
Juk prieš trejus metus sulaikę „Vilniaus vandenų” vadybininkus agentai mėgino juos vilionėmis ir bauginimais priversti dalyvauti provokacijoje prieš socialdemokratų vadovus.
T. Biknevičius teigia, kad jį sulaikę STT agentai žadėjo jo neuždaryti į areštinę, jei jis bet kokia dingstimi įgrūs pinigų savo bičiuliui J. Olekui.
Šis Vilniaus socialdemokratas buvo ir J. Oleko rinkimų štabo vadovas. Jeigu jis būtų padaręs, ko iš jo reikalavo STT, nėra jokių abejonių, kad kairieji Seime šiandien turėtų gerokai mažiau vietų ir politinis šalies žemėlapis būtų kitoks.
STT buvo nusitaikiusi ne tik į J. Oleką, bet ir į A. Butkevičių.
Tai tvirtina D. Norkus. Jis atsisakė dalyvauti socialdemokratų vadovų medžioklėje, tačiau sutiko talkinti agentams, kurie nusitaikė į R. Adomavičių.
D. Norkus paliudijo, kad susitikdavo su sostinės vicemeru ir siūlydavo jam pagalbą rinkimuose, jei bendrovėms, kurias nurodydavo STT agentai, bus sudarytos galimybės laimėti konkursus. Esą R. Adomavičius į šiuos siūlymus nereagavo, bet galiausiai vicemerui nežinant į jo automobilį buvęs „Vilniaus vandenų” vadovas vis tiek įdėjo iš STT agentų gautus 40 tūkst. litų.
Bet kurioje demokratinėje šalyje paskelbus tokius skandalingus kaltinimus nedelsiant būtų pradėtas ir teisinis, ir parlamentinis tyrimas. Juolab kad D. Norkus netgi oficialiai kreipėsi į generalinį prokurorą D. Valių ir pranešė, kad STT jį vertė rengti provokacijas prieš socialdemokratų veikėjus.
Bet generalinio prokuroro reakcija – ne mažiau pribloškianti nei įtarimai dėl STT rengto sąmokslo prieš Socialdemokratų partiją. D. Valys perdavė D. Norkaus skundą nagrinėti tam pačiam STT pareigūnui, kuris tyrė R. Adomavičiaus bylą ir galbūt pats prisidėjo prie provokacijos.
Tačiau stebėtis verčia ne tik prezidentės D. Grybauskaitės statytiniu vadinamo generalinio prokuroro D. Valio absurdo komediją primenantis sprendimas galimo nusikaltimo tyrimą patikėti pačiam įtariamajam.
Juk kai „Lietuvos rytas” paviešino STT veiklos metodus, jau ir politikams nebeįmanoma apsimesti, kad nieko neįvyko.
Natūralu, kad pirmiausia visuomenė laukė prezidentės reakcijos. Juk būtent jai, taip pat ir Seimui pavaldi STT.
Tačiau iš Prezidentūros kol kas sklinda tik tyla.
Kiek sutrikę iš pradžių atrodė ir patys socialdemokratai, nors paprastai jie ir ne tokiais skandalingais atvejais tuoj pat siūlo kurti laikinąją tyrimo komisiją Seime.
Šiuo atveju pagrindinės valdančiosios Socialdemokratų partijos reakcija labai atsargi – ji kreipėsi į Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją prašydama išsiaiškinti informaciją apie STT agentų veiksmus.
Bet kairiųjų vadovai vengia viešų komentarų, taip pat negirdėti, kad partijos vadovybė būtų aptarusi paskelbtus skandalingus faktus.
Iš tiesų, minėtos Seimo komisijos pareiga kontroliuoti, kad operatyvinę veiklą vykdančios specialiosios tarnybos nepažeistų įstatymų.
Vis dėlto atvejis, kai STT pareigūnai, šantažuodami į jų rankas patekusius asmenis, užsimojo surengti provokaciją prieš įtakingus šalies politikus, toks išskirtinis, kad vien su paprastu padėties pasiaiškinimu čia neįmanoma išsiversti.
Be to, kyla klausimų, ar apskritai STT ir kitų teisėsaugos institucijų taikomas nusikalstamos veiklos imitavimo modelis suderinamas su demokratinės valstybės įstatymais.
Šį metodą įrodymams rinkti leistina naudoti, kai pats įtariamasis savo iniciatyva daro nusikaltimą ar spaudžia nusikalsti kitus asmenis.
Prieš nusikaltimo imitavimo modelius yra labai griežtai pasisakę ir Lietuvos konstitucinis teismas, ir netgi Europos žmogaus teisių teismas.
Beje, Lietuva dėl STT agentų provokacijų jau yra pralaimėjusi ne vieną bylą Strasbūro teisme.
Tad jei STT negaus per nagus, jei nebus išsiaiškinti ir galimi provokacijos užsakovai, teisėsaugos institucijos gali būti paverstos nuolatiniu politinių kovų įrankiu.
Kol kas sunku pasakyti, kokia bus šios istorijos atomazga.
Politikams tiesiog gali pritrūkti drąsos mesti iššūkį prezidentės kontroliuojamai ir visagalės įvaizdį kuriančiai STT.
