Trečiadienį Marijampolės sporto
mokyklos baseine būrelis moksleivių bei logistikos bataliono karių
praktiškai mokėsi, kaip gelbėti skęstantįjį, kaip elgtis pradėjus skęsti
pačiam, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
„Dažniausiai skęsta tie, kurie moka plaukti, nes pervertina savo jėgas,
ir neblaivūs asmenys“, - teigė Marijampolės APGV inspektorė Ilona
Barauskienė.
Ugniagesiai-gelbėtojai saugaus elgesio vandenyje trečiadienį mokė
Marijampolės moksleivius. Iš viso apskrityje tokiose pamokose dalyvavo
keli šimtai moksleivių. Gelbėtojai tikisi, kad konkretūs jų pamokymai
nenueis veltui.
„Pirmas patarimas skęsti pradėjusiam žmogui – pasistenkite nepanikuoti,
nors, suprantama, tai sunku įsivaizduoti. Įkvėpkite kuo daugiau oro,
tačiau viso jo neiškvėpkite, stenkitės atkreipti į save dėmesį mojuodami
rankomis“, – mokė Marijampolės APGV narų darbų vadovas Andrius Juška.
Jo pasakojimą baseine „iliustravo“ kolegos Evaldas Urbanavičius ir
Arūnas Valaitis.
„Jei pamatėte skęstantį žmogų, nepulkite gelbėti jo stačia galva.
Pirmiausia iškvieskite pagalbą, paskambinkite telefonu 112 ir nurodykite
vietą, kur atsitiko nelaimė. Nežinia, kaip klostysis situacija
gelbėjant skęstantįjį – gal tos pagalbos prireiks jums pačiam, o
išsikviesti nebegalėsite.
Prie skęstančiojo plaukite pasiėmę kokį nors daiktą, į kurį įsikibtų
nelaimės ištiktas žmogus – lazdą, šaką, čiužinį ir pan., nes
skęstantysis, kaip žinia, griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas
yra būtinas, kad tuo šiaudu netaptumėte jūs pats“, – aiškino narų darbų
vadovas.
Kariams ir moksleiviams buvo akcentuota, kad jokiu būdu negalima leisti
panikos apimtam skęstančiajam apsikabinti gelbėtoją: „Išsilaisvinti iš
tokio glėbio būtina, kad nebūtų dviejų skenduolių.“
A. Juška pademonstravo būdus, kaip galima išsivaduoti iš mirtino glėbio.
Vienas iš būdų, jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, delnu
stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal,
tuomet atsilaisvins jo rankos. Narų darbų vadovas tvirtino, kad tokio
veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai.
„Jei šie būdai nepadeda, reikia nerti kartu su skęstančiuoju gilyn. Tada
gelbėtojas bus paleistas iš gniaužtų, nes skęstančiajam suveiks
instinktas išgyventi, jis stengsis kapanotis į vandens paviršių. Tuomet
gelbėtojas turi iš karto paplaukti bent du metrus į šoną, kad vėl nebūtų
pavojingai sugriebtas. Įsidėmėkite – skęstantį žmogų reikia gelbėti
tik jam iš nugaros“, – gelbėjimo taisykles dėstė A. Juška.
Kaip traukti į krantą vandenyje nelaimės ištiktą žmogų, pirmiausia baseine
pademonstravo ugniagesiai-gelbėtojai, o po to teisingai atlikti veiksmus
mokėsi į vandenį sušokę moksleiviai.
A. Juška davė patarimų mėgstantiems nardyti: „Šokančiojo į vandenį rankos
turi būti ne prie šonų, o ištiestos į priekį suskliaustais delnais. Jei
atsitrenksite į dugną rankomis, susižalosite mažiau nei nerdami galva,
– rankų plotas mažesnis.
Atrodo neįtikėtina, bet nuo smūgio galva į vandens paviršių galima
gerokai apsvaigti, jau nekalbant apie atsitrenkimą į dugną.
Beje, jei plaštaka smarkiai trenksime į vandens paviršių, galima
susilaužyti kaulus. Jei nežinote, koks vandens telkinio dugnas,
apskritai nenerkite.“
Kiekvieną vasarą į šalies klinikas patenka po kelis jaunuolius, kurie
neapdairiai nardydami susilaužo kaklo stuburo slankstelį. Po tokių
traumų nelaimėlį dažniausiai ištinka paralyžius. Tolesnis neįgaliojo
gyvenimas slenka lovoje arba specialiame vežimėlyje.
Marijampolės APGV ugniagesys-gelbėtojas, turintis paramediko
kvalifikaciją, Juozas Valentavičius pademonstravo, kaip reikia suteikti
pagalbą į krantą ištrauktam skendusiam žmogui.
„Pirmiausia, jei iki to nebuvo padaryta, reikia kviesti pagalbą ir
negalvoti, kad viską mokate ir galite. Aišku, ištraukti žmogų ir nieko
nedaryti – tolygu jo mirčiai“, – sakė J. Valentavičius.
Jis parodė svarbiausius pirminius veiksmus, kuriuos gali atlikti bet
kuris žmogus.
Gelbėtojas akcentavo, kad ant kranto paguldytam vandens prisirijusiam
žmogui negalima kišti po galva jokių daiktų. Atvirkščiai – galva turi
būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, arba, darant išorinį
širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, nelaimėlis nepaspringtų skrandžio
turiniu.
„Žmogų reikia gaivinti tol, kol jis atsipeikėja arba atvyksta greitoji
pagalba“, – priminė ugniagesys-gelbėtojas.
Ne vieną žmogų iš mirties nagų išplėšę ar skenduolių vandens telkiniuose
ieškoję gelbėtojai teigė, kad pramogauti reikia protingai ir atsakingai,
nesivadovaujant mintimi, kad „nelaimės nutinka tik kitiems, man tai
niekada taip nebus“.
˙