Trečiadienį Marijampolės sporto mokyklos baseine būrelis moksleivių bei logistikos bataliono karių praktiškai mokėsi, kaip gelbėti skęstantįjį, kaip elgtis pradėjus skęsti pačiam, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
„Dažniausiai skęsta tie, kurie moka plaukti, nes pervertina savo jėgas, ir neblaivūs asmenys“, - teigė Marijampolės APGV inspektorė Ilona Barauskienė.
Ugniagesiai-gelbėtojai saugaus elgesio vandenyje trečiadienį mokė Marijampolės moksleivius. Iš viso apskrityje tokiose pamokose dalyvavo keli šimtai moksleivių. Gelbėtojai tikisi, kad konkretūs jų pamokymai nenueis veltui.
„Pirmas patarimas skęsti pradėjusiam žmogui – pasistenkite nepanikuoti, nors, suprantama, tai sunku įsivaizduoti. Įkvėpkite kuo daugiau oro, tačiau viso jo neiškvėpkite, stenkitės atkreipti į save dėmesį mojuodami rankomis“, – mokė Marijampolės APGV narų darbų vadovas Andrius Juška.
Jo pasakojimą baseine „iliustravo“ kolegos Evaldas Urbanavičius ir Arūnas Valaitis.
„Jei pamatėte skęstantį žmogų, nepulkite gelbėti jo stačia galva. Pirmiausia iškvieskite pagalbą, paskambinkite telefonu 112 ir nurodykite vietą, kur atsitiko nelaimė. Nežinia, kaip klostysis situacija gelbėjant skęstantįjį – gal tos pagalbos prireiks jums pačiam, o išsikviesti nebegalėsite.
Prie skęstančiojo plaukite pasiėmę kokį nors daiktą, į kurį įsikibtų nelaimės ištiktas žmogus – lazdą, šaką, čiužinį ir pan., nes skęstantysis, kaip žinia, griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad tuo šiaudu netaptumėte jūs pats“, – aiškino narų darbų vadovas.
Kariams ir moksleiviams buvo akcentuota, kad jokiu būdu negalima leisti panikos apimtam skęstančiajam apsikabinti gelbėtoją: „Išsilaisvinti iš tokio glėbio būtina, kad nebūtų dviejų skenduolių.“
A. Juška pademonstravo būdus, kaip galima išsivaduoti iš mirtino glėbio.
Vienas iš būdų, jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal, tuomet atsilaisvins jo rankos. Narų darbų vadovas tvirtino, kad tokio veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai.
„Jei šie būdai nepadeda, reikia nerti kartu su skęstančiuoju gilyn. Tada gelbėtojas bus paleistas iš gniaužtų, nes skęstančiajam suveiks instinktas išgyventi, jis stengsis kapanotis į vandens paviršių. Tuomet gelbėtojas turi iš karto paplaukti bent du metrus į šoną, kad vėl nebūtų pavojingai sugriebtas. Įsidėmėkite – skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros“, – gelbėjimo taisykles dėstė A. Juška.
Kaip traukti į krantą vandenyje nelaimės ištiktą žmogų, pirmiausia baseine pademonstravo ugniagesiai-gelbėtojai, o po to teisingai atlikti veiksmus mokėsi į vandenį sušokę moksleiviai.
A. Juška davė patarimų mėgstantiems nardyti: „Šokančiojo į vandenį rankos turi būti ne prie šonų, o ištiestos į priekį suskliaustais delnais. Jei atsitrenksite į dugną rankomis, susižalosite mažiau nei nerdami galva, – rankų plotas mažesnis.
Atrodo neįtikėtina, bet nuo smūgio galva į vandens paviršių galima gerokai apsvaigti, jau nekalbant apie atsitrenkimą į dugną.
Beje, jei plaštaka smarkiai trenksime į vandens paviršių, galima susilaužyti kaulus. Jei nežinote, koks vandens telkinio dugnas, apskritai nenerkite.“
Kiekvieną vasarą į šalies klinikas patenka po kelis jaunuolius, kurie neapdairiai nardydami susilaužo kaklo stuburo slankstelį. Po tokių traumų nelaimėlį dažniausiai ištinka paralyžius. Tolesnis neįgaliojo gyvenimas slenka lovoje arba specialiame vežimėlyje.
Marijampolės APGV ugniagesys-gelbėtojas, turintis paramediko kvalifikaciją, Juozas Valentavičius pademonstravo, kaip reikia suteikti pagalbą į krantą ištrauktam skendusiam žmogui.
„Pirmiausia, jei iki to nebuvo padaryta, reikia kviesti pagalbą ir negalvoti, kad viską mokate ir galite. Aišku, ištraukti žmogų ir nieko nedaryti – tolygu jo mirčiai“, – sakė J. Valentavičius.
Jis parodė svarbiausius pirminius veiksmus, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus.
Gelbėtojas akcentavo, kad ant kranto paguldytam vandens prisirijusiam žmogui negalima kišti po galva jokių daiktų. Atvirkščiai – galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, arba, darant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, nelaimėlis nepaspringtų skrandžio turiniu.
„Žmogų reikia gaivinti tol, kol jis atsipeikėja arba atvyksta greitoji pagalba“, – priminė ugniagesys-gelbėtojas.
Ne vieną žmogų iš mirties nagų išplėšę ar skenduolių vandens telkiniuose ieškoję gelbėtojai teigė, kad pramogauti reikia protingai ir atsakingai, nesivadovaujant mintimi, kad „nelaimės nutinka tik kitiems, man tai niekada taip nebus“. ˙
