Vyriausybė pritarė porinės donorystės įteisinimui

Vyriausybė trečiadienį pritarė

Numatoma įteisinti porinę donorystę leidžiant persodinti ne tik artimo giminaičio ar sutuoktinio organus.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Numatoma įteisinti porinę donorystę leidžiant persodinti ne tik artimo giminaičio ar sutuoktinio organus.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jun 5, 2013, 7:10 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 8:50 PM

Šias pataisas pernai rudenį svarstė dar buvusi Vyriausybė, tačiau gavus Vyskupų konferencijos pastabų sprendimas tuomet atidėtas.

Projektu siūloma įteisinti, kad asmenys sutikimus tapti donorais galėtų išreikšti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir internetu. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tai gerokai palengvintų asmenų valios išreiškimą donorystės klausimu.

Be to, numatoma įteisinti porinę donorystę leidžiant persodinti ne tik artimo giminaičio ar sutuoktinio organus.

Porinė donorystė – tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš suaugusio giminaičio arba sutuoktinio. Iš neregeneruojančių kūno dalių dažniausiai persodinami inkstai, rečiau - kepenų dalis. Tuo metu regeneruojantys organai, pavyzdžiui, kaulų čiulpai, gali būti persodinami ne tik artimiesiems.

Taip pat numatoma pakeisti mirusiojo artimųjų atsiklausimo tvarką. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, kad vidutinis donoro amžius yra 46 metai, siūloma nustatyti, jog artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių ar seserų. Šiuo metu pirmiausia klausiama sutuoktinio, toliau tėvų (globėjų, įtėvių), po to - vaikų (įvaikių), paskiausiai - brolių, seserų.

Vyriausybei pernai rudenį rengiantis pateikti Seimui pataisas, Vyskupų konferencija pareiškė, kad įstatyme donoro sąvoka apibrėžiama plačiau nei ES direktyva, kurią siekiama įgyvendinti pakeitimais.

„Projekte per plačiai yra nustatoma sąvoka „donoras“, įtraukiant sąvoką, kurios įgyvendinamoji direktyva nenumato. Direktyva apima tik organų kategoriją, tačiau projekte numatyta įtraukti ir audinius, ir ląsteles. Tai – perteklinis reguliavimas nepagrįstai išplečiantis donorystės sąvoką <...>. Ląstelių ir audinių vienodas teisinis reguliavimas kartu su organų donoryste gali sukelti moralinių problemų, susijusių su embrionų kamieninėmis ląstelėmis“, - teigta Vyskupų konferencijos rašte.

Projektas donorą apibūdina kaip gyvą žmogų, atiduodantį transplantuoti audinius, ląsteles, organus, arba mirusį žmogus, iš kurio jie imami. Jame, be kita ko, numatoma, kad šis dokumentas nereglamentuoja spermos, kiaušialąsčių, embrionų ar embriono ląstelių, vaisiaus ląstelių ar audinių (išskyrus amniono membraną po gimdymo) donorystės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.