„Vis dažniau pastebima, kad iš Rytų šalių atkeliaujanti
įranga - tiek programinė, tiek techninė - turi jau iš anksto
įdiegtus pažeidžiamumus, saugumo spragas, kurios paskui leidžia
per nuotolį prisijungti ir vykdyti tą juodą darbą“, -
ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
(NSGK) posėdį, skirtą kibernetiniam saugumui, sakė Antrojo
operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos
specialistas Algimantas Melaikis.
Anot jo, kibernetinis šnipinėjimas - labai didelė grėsmė.
„Užkratas, patekęs į kompiuterį, gali labai sumaniai surinkti
nurodyto pobūdžio informaciją, gali stebėti tinklo procesus, gali
valdyti per nuotolį kompiuterį, gali įjungti ir fiksuoti vaizdą ir
garsą, gali labai tyliai sėdėti ir laukti savo šeimininko komandos
ir pagal komandą, pradėti darbą, gali susinaikinti nepalikdamas
pėdsakų“, - aiškino specialistas.
Anot jo, toks užkratas sugeba įsiskverbti ir į mobiliuosius
prietaisus.
„Be to, jis nuolat tobulinamas, tam skiriami dideli ištekliai,
atskiros valstybės remia tą veiklą, finansuoja“, - sakė
A. Melaikis.
Pasak jo, NATO yra pripažinusi, kad internetinė erdvė tampa
nauju karo lauku, o iš to seka, kad visos kibernetinės priemonės
gali būti naudojamos kaip ginklas.
„Modernus tankas su ginkluote gali kainuoti 4 mln. JAV dolerių.
Ką gali jis padaryti, visi suprantame (...) 10 tūkst. kompiuterių,
per nuotolį valdomų ir sujungtų į botnet (užvaldytų kompiuterių
tinklas - BNS), nuoma per parą kainuoja 200 JAV dolerių. Tik nuo
piktavalio tikslų ir fantazijos priklauso, ką jis sugalvos su tokia
galinga armija padaryti“, - kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų
departamento.
Jis pabrėžė, kad pavojingiausi ir galingiausi - valstybės
remiami kibernetiniai agresoriai. Jų veiksmai yra labai gerai
koordinuoti, jiems skiriamas didelis finansavimas, išnaudojamas
mokslinis, ekonominis potencialas, jie remiami šalies turimais
ištekliais, infrastruktūra, kitais resursais.
„Mes matome, kad didžiausia grėsmė Lietuvos kibernetiniam
saugumui, tuo pačiu gynybinei galiai ir nacionaliniam saugumui yra
valstybių remiami kibernetiniai agresoriai, kurie naudoja ir
kibernetinio šnipinėjimo sistemą, ją naudoja aktyviai.
Bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis institucijomis pastebime
labai daug apraiškų šios kenksmingos veiklos. Dėl jos
atskleidžiama labai daug svarbios valstybės valdymo, ekonominės,
finansinės, politinių procesų informacijos“, - tvirtino A. Melaikis.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje
fiksuota 10,2 tūkst. kibernetinių incidentų, pernai - 21,4 tūkst.
užpernai - 21,8 tūkstančio.
Šios tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento
direktoriaus Ryčio Rainio teigimu, daugėja incidentų, susijusių su
informacinių sistemų užvaldymu.
„Jei anksčiau fiksuodavome kompiuterinius virusus kaip
pagrindinius incidentus, dabar smarkiai didėja užvaldymo incidentų
skaičius. Pernai jie užėmė 43 proc. visų incidentų, šiemet
beveik - 50 procentų. Šis tipas ypač pavojingas, nes užvaldytos
informacinės sistemos panaudojamos kitai kenksmingai veiklai“, -
sakė R. Rainys.
Be to, kasdien Lietuvoje fiksuojama apie 4-5 tūkst. užvaldytų
kompiuterių.
Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos
skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas atkreipė dėmesį, kad net
ministerijų interneto puslapiai yra neapsaugoti, o minimaliai
apsisaugoti užtektų atnaujinti programinę įrangą.
„Tie dalykai, kuriuos turėtų daryti bet koks sistemos
administratorius, bet koks informacinių technologijų specialistas -
tarnybinių stočių programinės įrangos atnaujinimai, kompiuterių
programinės įrangos priežiūra.
Tas dažnai tiesiog užmirštama ir
nedaroma. Krašto apsaugos ministerijos atliktas nedidelis kelių
ministerijų tinklalapių tyrimas parodė, kad net ministerijų
tinklalapiai yra gana skylėti ir tokių elementarių veikų vykdymas
užkirstų 80-85 proc. pažeidžiamumo“, - teigė jis.
Pastarosiomis savaitėmis garsiai apie kibernetinį saugumą imta
kalbėti po to, kai buvo atakuotos naujienų svetainės delfi.lt,
15min.lt, kiti portalai.
Policija dėl šio išpuolio pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Portalas taip pat kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl
galimybės ateityje užkirsti kelią panašioms atakoms.