Todėl šalies mėsos ir pieno gamintojai bei perdirbėjai su nekantrumu laukia, kokį „verdiktą“ pateiks prieš porą savaičių Lietuvoje vizitavusi Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano ekspertų grupė, vertinusi, kaip į Muitų Sąjungos valstybes produkciją eksportuojančios įmonės įgyvendina joms keliamus produkcijos saugos ir kokybės reikalavimus bei kaip mūsų šalyje taikytos priemonės likviduojant klasikinio kiaulių maro židinius.
Eksportuoti gyvas kiaules į Rusiją buvo uždrausta po to, kai 2011 m. vasarą kiaulių maras buvo išplitęs keliuose Jonavos r. kiaulininkystės kompleksuose, rašo „Ūkininko patarėjas“.
Vizito metu inspektoriai domėjosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdomos valstybinės kontrolės mechanizmais ir metodais, aiškinosi, ar Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamų laboratorinių tyrimų rezultatai atitinka Rusijoje ir kitose Muitų Sąjungos valstybėse maisto saugai keliamus reikalavimus.
Auditoriai taip pat lankėsi dviejuose kiaulininkystės ūkiuose, keturiose mėsos perdirbimo įmonėse, gyvulių karantino punkte, pašarų gamybos įmonėje ir specializuotoje šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje.
VMVT direktorių Joną Milių „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano ekspertų grupės darbo rezultatus ir atsakyti, kokios įtakos šie rezultatai turės mūsų šalies žemės ūkio produkcijos išvežimui į Muitų Sąjungos valstybes ir ar artimiausiu metu bus atnaujintas į Rusiją gyvų kiaulių eksportas, kurio itin laukia šių gyvulių augintojai, dabar patiriantys materialinių nuostolių dėl mažesnės pardavimų rinkos.
Oficialių išvadų dar negavome, tačiau išvykdami ekspertai teigė labai palankiai vertinantys Lietuvoje veikiančią valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės sistemą bei laboratorinių tyrimų kokybę.
Vizitatorių teigimu, aplankytose kiaulininkystės ir mėsos perdirbimo įmonėse valstybinės veterinarijos reikalavimai vykdomi gerai.
Taigi manau, kad lietuviškų mėsos, pieno, žuvies produktų sėkmingam eksportui į Muitų Sąjungos valstybes sanitarinių kliūčių kaip ir neturėtų būti.
Tikiuosi, kad bus panaikinti ir dėl klasikinio kiaulių maro Lietuvai nustatyti apribojimai. Tačiau tai, ar gyvos kiaulės galės judėti į Rusiją, priklausys nuo bendro susitarimo tarp Europos Komisijos ir Muitų Sąjungos valstybių.
Jau antri metai Rusija yra sustabdžiusi gyvų galvijų ir kiaulių importą iš visos ES. Įvežti leidžiama tik veislinius gyvulius. Iš neoficialių pokalbių supratau, kad užsienio inspektoriams nepatiko tai, jog įvairių amžiaus grupių veisliniai paršeliai, sveriantys nuo 10 kg iki 50 kg, perkami įvairiose ES šalyse, Lietuvos kiaulininkystės kompleksuose palaikomi kartais vos mėnesį ir išvežami į Rusiją kaip lietuviški. Kartais kiaulės perkamos netgi tose šalyse, iš kurių į Rusiją draudžiama pardavinėti kiaulieną. Tarkime, Latvija kiaulienos į Rusiją eksportuoti negali, o veislinės gyvos kiaulės iš kaimyninės šalies per Lietuvą į Rusiją iškeliauja.
Tačiau ES teisės aktai mūsų kiaulių augintojams taip elgtis leidžia, todėl VMVT vienašališkai to uždrausti negali.
Lietuva buvome pirmoji ES šalis, į kurią atvyko Muitų Sąjungos valstybių komisija, turėsianti nuspręsti, atnaujinti ar ne skersti skirtų gyvulių judėjimą iš ES. Beje, Rusija pageidautų, kad būtų galima sudaryti dvišales sutartis, tačiau Europos Komisija yra davusi nurodymą, kad jokių dvišalių susitarimų būti negali – leidimas turi būti duotas arba visoms ES šalims, arba niekam.
Lietuvos kiaulių augintojų noras turėti pardavimų rinką Rytų šalyse, viena vertus, suprantamas.
Tačiau žiūrint iš vartotojo pozicijų, noras išvežti gyvulius skersti svetur, aplenkiant savą vartotoją, vargu ar geras, juolab kad kiaulienos nepasigaminame nė pusės to kiekio, kiek Lietuvoje suvartojama.
O štai pasidžiaugti perdirbtų mėsos, pieno bei žuvies produktų eksportu į Rusiją šiandien tikrai galime. Esame netgi vieni lyderių visos ES mastu. Kur įžvelgiu riziką sėkmingai eksporto plėtrai? Deja, neramina tai, kad patys Lietuvos verslininkai, konkuruodami tarpusavyje, nuvykę svetur vieni kitų atžvilgiu kartais elgiasi neetiškai. O tokiu atveju, kaip sakoma, šaukštas deguto gali sugadinti ir statinę medaus.
Šiuo metu VMVT intensyviai bendrauja su už sanitarinę maisto saugą atsakingomis JAV, Kinijos tarnybomis, nes lietuviški produktai pageidaujami ir šiose šalyse. Tačiau mūsų maisto perdirbimo įmonės turės atitinkamai prisitaikyti. Žodžiu, viena VMVT, net ir labai norėdama, eksporto nepaspartins – tam reikalingos ir atitinkamos verslo investicijos, ir atitinkama verslo etika.
