Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios ir savo žvaigždžių valandos nekantriai laukianti Lietuvos valdžia užsienio politikos srityje jau dabar neriasi iš kailio.
Atrodo, kai kurie mūsų politikai ir pareigūnai jau šimtu procentų įsijautė į ES vadovų vaidmenį. Tarptautinės politikos klausimais vengę tarti savarankiškesnį žodį, dabar jie kalba taip drąsiai, kad retkarčiais net persūdo.
Taip, pavyzdžiui, pasielgė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius per pastarąjį savo vizitą Izraelyje.
Šiam diplomatijos vadovui, skirtingai negu daugeliui jo pirmtakų, atrodo, netrūksta politinės uoslės ir supratimo, į ką ypač dabar kreipia dėmesį svarbiausi mūsų šalies tarptautiniai partneriai.
Jis greitai ir aštriai sureagavo į susivienijusių Seimo siaurakakčių pastangas prastumti homofobiškus įstatymus. Juk būtent ši tema gresia atsidurti tiek svarbiausių Vakarų valstybių politikų, tiek jų žiniasklaidos dėmesio centre Lietuvos pirmininkavimo ES metu.
Šio pavojaus, regis, kol kas nesuvokia arba nenori pripažinti net ir prezidentė D.Grybauskaitė.
Užuot viešai pasisakiusi apie vis aktyvėjančius politinius provincialus aštriai, kaip ir L.Linkevičius, šalies vadovė verčiau nusprendė apsaugoti savo vidaus, o ne tarptautinį reitingą ir aiškios savo nuomonės apie tai užvakar nepasakė.
Bet dieną prieš tai prezidentė griežtai ir aiškiai pliekė kitus atsilikėlius – visos Europos Sąjungos vardu ji sukritikavo į svečius atvykusį Šveicarijos prezidentą U.Maurerį.
Tokio kritiško įvertinimo Šveicarija nusipelnė, nes įvedė kvotas imigrantamas iš naujųjų ES šalių – taip pat ir Lietuvos. D.Grybauskaitei toks Šveicarijos elgesys priminė viduramžius.
O L.Linkevičius politinius akcentus dėliojo ir per vizitą Izraelyje – jis ypač stengėsi pabrėžti, kad Lietuva stengiasi įamžinti holokausto aukų atminimą, pristatė valstybės veiksmus ir programas.
Bet čia pat Lietuvos ministras žengė žingsnį, kuris gerokai pagadino reikalus, – laikraščiui „The Jerusalem Post” išrėžė, kad Izraelio prekės gali sulaukti ES šalių boikoto.
Pasak L.Linkevičiaus, tokios bausmės Izraelis gali sulaukti už tai, kad jau kelerius metus neklauso Europos raginimų nežymėti ginčijamame Vakarų Krante pagamintų savo prekių kaip pagamintų šalies gilumoje.
Taip kai kurie žydai gamintojai, sutaupantys dėl pigesnės Vakarų Kranto darbo jėgos, kartu išvengia ir ES muitų, kurie negalioja būtent Izraelyje pagamintoms prekėms.
Vakarai seniai reiškė nepasitenkinimą dėl tokio žydų elgesio. Tačiau niekas iki šiol nedrįso net viešai užsiminti apie galimą prekių boikotą. To nesakė netgi tą pačią problemą kuo greičiau išspręsti raginęs buvęs JAV prezidentas J.Carteris.
Tad nieko keista, kad į griežto ES įgaliotinio vaidmenį jau įsijautusio L.Linkevičiaus pareiškimas sulaukė didžiulio atgarsio.
Perskaitę Lietuvos ministro interviu „The Jerusalem Post” kai kurie skaitytojai komentaruose Lietuvai tuojau pat priminė holokaustą ir šaipydamiesi ragino boikotuoti Didžiosios Britanijos ar kitų šalių, kurios yra užėmusios kokias nors teritorijas, prekes.
Dar didesnę audrą sukėlė kitas patyręs Lietuvos diplomatas kitame pasaulio taške.
Buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje J.Paleckis, dabar atstovaujantis socialdemokratams Europos Parlamente, neseniai viešėjo Baltarusijoje, kur vertino tenykštę politinę padėtį.
Pats J.Paleckis teigia turėjęs viso Europos Parlamento įgaliojimą vykti į Minską ir įvertinti, ar A.Lukašenkos režimas kiek nors atleido gniaužtus ant visuomenės ir opozicijos kaklo.
Parengtoje ataskaitoje lietuvis įžvelgė galimybę ES atnaujinti dialogą su Baltarusijos režimu ir netgi sušvelninti jo atstovams taikomas sankcijas, o kai kuriuos jų, tarkime, užsienio reikalų ministrą V.Makejų, įsileisti į ES teritoriją.
Be to, pasak europarlamentaro, bendra žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje pagerėjo.
Nieko keista, kad tokie J.Paleckio pareiškimai apie režimą, kuris dar tikrai nekeičia savo elgesio, sukėlė ne tik Baltarusijos opozicijos, bet ir europarlamentarų pasipiktinimą.
Kai kurie Europos Parlamento nariai, pirmiausia iš Lenkijos, pareiškė, kad Lietuvos atstovas net neturėjo įgaliojimų daryti tokias išvadas. Situacijos griežtais pareiškimais apie Baltarusijos valdžią suskubo taisyti netgi pats EP pirmininkas M.Schulzas.
Žinoma, neatmestina, kad ES viršūnės artimiausiu metu gali ir pačios vėl pradėti atsargiai megzti kontaktus su Minsko režimu. Bet pirmiausia tai lems Baltarusijos valdžios elgesys.
Tad akivaizdu, kad J.Paleckis, kuris ataskaitoje greičiausiai išreiškė ne tik savo, bet ir šiuo metu Lietuvą valdančių socialdemokratų mintis, gerokai paskubėjo.
Lieka tikėtis, kad prie ES vairo oficialiai stoję Lietuvos atstovai bus apdairesni ir nesustiprins mūsų valstybės, kaip linkusios persistengti tarptautinės politikos žaidėjos, įvaizdžio.
