Rašėme, kad mūsų šalyje vyksta nuožmus ir negarbingas karas. Grobuoniškų tikslų siekiama ne automatais. Rusijos propagandos mašina bando prasimušti į Lietuvos žmonių galvas ir transformuoti jų tapatybę. Kryptingai ir nuosekliai siekiama pakirsti tautos pasitikėjimą savimi, šalies valdžia, kariuomene, sumenkinti valstybės pasiekimus, išpūsti problemas, išniekinti Lietuvos istoriją.
„Siekiama, kad Lietuvos visuomenė būtų susiskaldžiusi, nusivylusi, daug žmonių emigravę, valdžia silpna, kariuomenė silpna. Taip ruošiama dirva. Kai valstybėje sukuriama tokia atmosfera, tai priešiškai nusiteikusios jėgos gali įgyvendinti bet kokius tikslus“, - apie priešiškos išorinės įtakos tikslus Lietuvos informacinėje erdvėje dar prieš metus portalui lrytas.lt pasakojo analitikas, kuris rūpinasi šalies saugumu.
Penktadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ataskaitoje teigiama, kad mūsų šalyje veikia Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos. Žvalgybininkai pabrėžia, kad Rusija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Rusijos žvalgybos tarnybos, naudodamos technines priemones ir kontaktus su žmonėmis, siekia rinkti informaciją, megzti ryšius Lietuvos institucijose, tam tikrais atvejais mėgina paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir įmonių sprendimus.
„Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams“, - rašoma ataskaitoje.
Joje skelbiama, kad be tradicinių metodų prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga. VSD tvirtina, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi techninių galimybių jas dominančių asmenų pokalbius telefonu kontroliuoti Lietuvoje.
Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prisideda ir prie Rusijai palankios informacijos sklaidos, įtakos grupių formavimo, koordinavimo ir palaikymo.
Prieš Lietuvos interesus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia iš savo šalies teritorijos.
2012 metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos toliau mėgino megzti kontaktus su valstybės institucijų, partijų, žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų centrų, aukštųjų technologijų kompanijų, tautinių mažumų organizacijų atstovais. Kontaktai užmezgami ne tik informacijai rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti Rusijos interesams atstovaujančių organizacijų bei asmenų veiklą.
Ypatingas dėmesys skirtas kai kurioms etniniu pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms, siekta palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES ir NATO priklausančių šalių ambasadų darbuotojais.
VSD vertinimu, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino išnaudoti socialines, visuomenines įtampas šalies viduje, eskaluoti ir gilinti įvairių etninių grupių nesutarimus, skatinti bei palaikyti tų grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir valstybe.
Taip pat VSD prognozuoja, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės ir Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.
Taip pat prieš Lietuvos interesus yra nukreipta dalis Baltarusijos ir kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos. Vienos šalys siekia rinkti informaciją, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdamos politinius ir ekonominius sprendimus. Kitos labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis.
Rusijos atakos prieš Lietuvą smarkės
Kariuomenės analitikai sako, kad prieš Lietuvą vykdomų
informacinių atakų intensyvumas ateityje nemažės. Informacinės provokacijos bus rengiamos ir toliau.
Lietuva pastaraisiais metais nuolat
patiria intensyvias, sistemingas ir į ilgalaikę perspektyvą
orientuotas išorės veikėjų informacines atakas. Jų intensyvumas
ypač išauga tada, kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų,
įgyvendindama savo užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei
energetikos projektus.
Portalas lrytas.lt jau ne kartą rašė, kad norint prasimušti į Lietuvos žmonių galvas ir transformuoti jų tapatybę Rusijos specialiosios tarnybos stengiasi perrašyti istorijos knygas, vadovėlius, papirkinėti profesorius, politikus, žurnalistus. Taip pat pakirsti tautos pasitikėjimą savimi, šalies valdžia, kariuomene, žiniasklaida. Tuo pačiu - sumenkinti valstybės pasiekimus, išpūsti problemas, išniekinti Lietuvos istoriją.
Žvalgybininkai pabrėžė, kad greta ekonominės ir socialinės problematikos
intensyviai naudojama istorinė tematika, kaltinant Lietuvą istorijos
perrašinėjimu, nacizmo reabilitavimu ir bendražmogiškų,
europietiškų vertybių nepaisymu.
Lietuvos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu dažnai
stengiamasi sumenkinti šalies pastangas skatinti demokratizacijos
procesus Rytų Europoje, atvirai abejojama Lietuvos sugebėjimu
konstruktyviai įsitraukti į NATO ar ES vykdomą veiklą. Be to, dažniau išryškinami ir plačiai skelbiami
įtampą santykiuose su kaimynais keliantys klausimai, teigiama
dokumente.
Kritiškai viešajai nuomonei nacionalinio saugumo interesų
atžvilgiu formuoti visuotinėje, regioninėje ir nacionalinėje
informacinėse erdvėse yra naudojamasi įvairiais metodais.
„Dažniausiai ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio atitinkama
informacinė žinia paskleidžiama per televiziją, spaudą,
internetinius portalus, socialinius tinklapius, konferencijas, fondus,
nevyriausybines organizacijas, tarptautinius susitikimus, oficialių
pareigūnų pareiškimus, protesto akcijas“, - rašoma grėsmių
vertinime.
VSD savo paskelbtoje ataskaitoje
pažymi, kad užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos
visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos
bloginti Lietuvos kaip demokratinės valstybės įvaizdį, naudojasi
kraštutinių dešiniųjų organizacijų veikla.
Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai
skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo
populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios
ideologijos palaikymu, ir tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes
nukreiptų informacinių bei ideologinių kampanijų dalis, rašoma
ataskaitoje.
VSD taip pat tvirtina, kad Lietuvoje veikiančios kraštutines
politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra
negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos
ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei
užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Karo dalis – kibernetinės atakos
Paaiškėjo, kad net Lietuvoje aptikta šnipinėjimo
programa, kuria buvo apkrėsti valstybės institucijų, privačių
kompanijų ir asmenų kompiuteriai.
„Vykdant aktyvias kontržvalgybos priemones buvo aptikta užsienio
valstybėje sukurta šnipinėjimo programa, veikianti ir plintanti
naudotojų kompiuteriuose Lietuvoje. Atlikus išsamius tyrimus
nustatyta, kad Lietuvoje platinama šnipinėjimo programa buvo
apkrėsti valstybės institucijų, privačių kompanijų ir asmenų
kompiuteriai“, - teigiama AOTD grėsmių vertinime.
Žvalgybininkai sako, kad minėta šnipinėjimo programa buvo skirta
kompiuteryje esantiems duomenims rinkti, užkrėstam kompiuteriui per
atstumą valdyti, tinklui stebėti, paskyroms bei slaptažodžiams
identifikuoti. Be to, ji galėjo aktyvuoti kompiuteryje esančią
vaizdo kamerą ar mikrofoną ir vykdyti pasiklausymą realiu laiku.
Šnipinėjimo programa dažniausiai platinama per išorines USB
laikmenas, optinius (CD ir DVD), kietuosius (HDD) diskus ir su
elektroninių laiškų priedais.
„Žinoma dar viena Lietuvoje aptiktos šnipinėjimo programos
funkcija – kompiuterinio „BotNet“ (užvaldytų kompiuterių. – Red.)
tinklo kūrimas. Kenkėjiška programa sudaro sąlygas nuotoliniam
kompiuterio valdymui, todėl kiekvienas šia įranga užkrėstas
kompiuteris tampa „BotNet“ tinklo dalimi“, - rašoma dokumente.
Negana to, minėta programa gali būti užkrėsti ir prie
interneto neprijungti, uždari kompiuteriai ar kompiuteriniai tinklai.
Įprastinės antivirusinės programos šios šnipinėjimo
programos neaptinka, todėl kenkėjiška programa gali būti
identifikuojama tik pagal tam tikrus infekuoto kompiuterio veiklos
požymius, tvirtina žvalgybininkai.
Jų teigimu, vienas efektyviausių būdų sunaikinti kenkėjišką
programą yra kompiuterio perinstaliavimas.
„Tačiau neugdant vartotojų darbo su informacinėmis
technologijomis ir komunikacijomis saugos kultūros, techniniai
sprendimai (kompiuterio perinstaliavimas ir pan.) gali būti
nepakankami apsisaugant nuo šnipinėjimo ir kitų kenkėjiškų
programų“, - teigiama dokumente.
Tačiau jame neatskleidžiama, kokių valstybės institucijų,
įmonių, asmenų kompiuteriai buvo užkrėsti minėta šnipinėjimo
programa, kokia žala padaryta.
Praėjusią savaitę portalas lrytas.lt rašė, kad Rusijos specialiosios tarnybos pergrupuoja protų inžinierių pajėgas ir pradėjo prieš Lietuvą vykdyti kibernetines atakas.
Tokius išpuolius nuolat atremia ir institucijos, kurios rūpinasi valstybės saugumu. Specialistai portalui lrytas.lt sako, kad dauguma atakų prieš svarbią valstybės informaciją saugančius serverius nėra rimtos. Tačiau vis dažniau pasitaiko galingų bandymų pralaužti virtualią valstybės gynybą.
Rusija demonstruoja Lietuvai savo karinę jėgą
Žvalgybininkai spėja, kad įtampa gali pakilti šių metų rudenį. Tada Lietuvos
pasienyje vyks Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos
„Zapad 2013“.
Spėjama, kad galimi tyčiniai ir netyčiniai sienos bei oro
erdvės pažeidimai ir kitokie incidentai. Juk Karaliaučiuje vykdomose pratybose rusų ir baltarusių kareiviai mokomi ne tik gintis, bet ir pulti. Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptyje
vertintinas kaip karinės jėgos demonstravimas. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vasarį yra pareiškęs,
kad kai kurie „ Zapad 2013“ elementai yra nukreipti
prieš kaimynus.
Portalas lrytas.lt jau rašė, kad vienas iš tokių atakų tikslų - patikrinti, kaip greitai Lietuvos specialiosios tarnybos reaguoja į puolimą, ar gali apsiginti, kaip efektyviai vyksta tarpžinybinis bendradarbiavimas.
Pavyzdžiui, jeigu radarai greitai užfiksuoja nuo skrydžio nukrypusius rusų bombonešius, operatyviai į orą pakeliami naikintuvai, greitai apie tai sužino žiniasklaida, vadinasi, gynybos sistema veikia gerai.
„Pažymėtinas Rusijos ir Baltarusijos integracijos karinėje
srityje nuoseklus stiprėjimas. Baltarusija Rusijai yra priešakinis
gynybos ešelonas Vakarų kryptyje.
Šalys yra sukūrusios bendrą
Regioninę karinę grupuotę, skirtą užtikrinti abiejų valstybių
gynybą. Šiai grupuotei priklausančių Rusijos ir Baltarusijos
dalinių sąveika yra nuolat tobulinama karinių mokymų metu“, - teigiama Lietuvos kariuomenės analitikų ataskaitoje.
Analitikai teigia, kad kai kurie per šiuos mokymus naudojami jūros ir
sausumos poligonai yra dislokuoti netoli Lietuvos valstybės sienos.
2013 metais Rusijos paskelbti ketinimai sukurti savo naikintuvų
aviacijos bazę Baltarusijos teritorijoje, sustiprintų šalių integraciją karinėje srityje. O svarbiausia – paspartintų Baltarusijos virsmą Rusijos gynybinės erdvės elementu. Tai dar
labiau didėtų Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos.
Baltarusijos nacionalinio saugumo koncepcijoje ir kituose
svarbiausiuose dokumentuose vadovaujamasi
prielaida, kad pagrindinis išorės grėsmių šaltinis karinėje
srityje - karinių-politinių blokų kūrimasis ir plėtra Europos
regione bei karinės infrastruktūros stiprinimas prie Baltarusijos
sienų. Kitaip tariant, NATO.
Baltarusija savo karinio saugumo užtikrinimą sieja su Rusija,
todėl prioritetu laiko vieningos gynybinės erdvės su Rusija
kūrimą ir vystymą.
„Šiuo metu Baltarusijos ginkluotosios pajėgos orientuotos ir
pajėgios vykdyti šalies gynybą bei užtikrinti mobilizacinę
parengtį. Jose išlieka ypač didelis skaičius tankų, šarvuotosios
technikos ir gausios Specialiųjų operacijų pajėgos, todėl
ginkluotosios pajėgos gali vykdyti ir riboto masto trumpalaikes
puolamąsias operacijas. Pagrindiniai geriausiai sukomplektuoti ir
apginkluoti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai bei mokymų
poligonai dislokuoti Vakarų kryptimi“, - rašoma žvalgybininkų
ataskaitoje.
Teigiama, kad kol kas Baltarusijos finansinė padėtis riboja
naujos ir modernizuotos ginkluotės bei karinės technikos
įsigijimą. Vis dėlto tikėtina, kad ateityje šios šalies
ginkluotųjų pajėgų potencialas bus padidintas iš Rusijos gauta
naujausia ginkluote bei karine technika, bus stiprinama regioninė
karinė grupuotė.
Rusijos ir Baltarusijos karinė vadovybė yra paskelbusi, kad 2013
metų rugsėjį abi šalys surengs bendras strateginio lygmens karines
pratybas „Zapad-2013“. Pratybos turėtų vykti dviem etapais Rusijos
ir Baltarusijos poligonuose.
Manoma, kad mokymai primins didelį atgarsį sukėlusias pratybas
„Zapad-2009“. Tuometinės pratybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 12
tūkst. karių, oficialiai vadintos gynybinėmis, skirtomis palaikyti
strateginį stabilumą regione. Tačiau jų scenarijuje buvo numatytas
puolimas į Baltijos šalių teritoriją ir prevencinis branduolinis
smūgis Varšuvai.