VSD ataskaita: agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgyba

Aktyviausiai ir agresyviausiai

Be tradicinių metodų prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Be tradicinių metodų prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jun 7, 2013, 11:12 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 7:28 PM

Joje teigiama, kad Rusijos tarnybos, naudodamos technines priemones ir kontaktus su žmonėmis, siekia rinkti informaciją, megzti ryšius Lietuvos institucijose, tam tikrais atvejais mėgina paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir įmonių sprendimus.

„Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams“, - rašoma ataskaitoje.

Joje skelbiama, kad be tradicinių metodų prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga. VSD tvirtina, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi techninių galimybių jas dominančių asmenų pokalbius telefonu kontroliuoti Lietuvoje.

Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prisideda ir prie Rusijai palankios informacijos sklaidos, įtakos grupių formavimo, koordinavimo ir palaikymo.

Prieš Lietuvos interesus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia iš Rusijos teritorijos, Rusijos teritorijoje ir Lietuvoje, rašo VSD ir pabrėžia, jog Rusija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Ataskaitoje teigiama, kad 2012 metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos toliau mėgino megzti kontaktus su valstybės institucijų, partijų, žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų centrų, aukštųjų technologijų kompanijų, tautinių mažumų organizacijų atstovais. Kontaktai užmezgami ne tik informacijai rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti Rusijos interesams atstovaujančių organizacijų bei asmenų veiklą.

Anot VSD, ypatingas dėmesys skirtas kai kurioms etniniu pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms, siekta palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES ir NATO priklausančių šalių ambasadų darbuotojais.

VSD vertinimu, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino išnaudoti socialines, visuomenines įtampas šalies viduje, eskaluoti ir gilinti įvairių etninių grupių nesutarimus, skatinti bei palaikyti tų grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir valstybe.

Taip pat VSD prognozuoja, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės ir Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.

Taip pat prieš Lietuvos interesus yra nukreipta dalis Baltarusijos ir kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos, teigia VSD. Vienos šalys siekia rinkti informaciją, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdamos politinius ir ekonominius sprendimus. Kitos labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis.

Ataskaitoje rašoma, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją, valdžią, vykdomą užsienio ir vidaus politiką, bando trukdyti įgyvendinti svarbiausius energetinius projektus, galinčius užtikrinti alternatyvų apsirūpinimą elektros energija ir energijos ištekliais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?