Joje teigiama, kad Rusijos tarnybos, naudodamos technines
priemones ir kontaktus su žmonėmis, siekia rinkti informaciją,
megzti ryšius Lietuvos institucijose, tam tikrais atvejais mėgina
paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir įmonių sprendimus.
„Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą
ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio
politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines
pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką
politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams“, - rašoma
ataskaitoje.
Joje skelbiama, kad be tradicinių metodų prieš Lietuvą
naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir
netradicinė priedanga. VSD tvirtina, kad Rusijos žvalgybos ir
saugumo tarnybos turi techninių galimybių jas dominančių asmenų
pokalbius telefonu kontroliuoti Lietuvoje.
Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prisideda ir prie
Rusijai palankios informacijos sklaidos, įtakos grupių formavimo,
koordinavimo ir palaikymo.
Prieš Lietuvos interesus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos
veikia iš Rusijos teritorijos, Rusijos teritorijoje ir Lietuvoje,
rašo VSD ir pabrėžia, jog Rusija Lietuvoje turi ilgalaikių
politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos
tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo
tarnybos.
Ataskaitoje teigiama, kad 2012 metais Rusijos žvalgybos ir
saugumo tarnybos toliau mėgino megzti kontaktus su valstybės
institucijų, partijų, žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų
centrų, aukštųjų technologijų kompanijų, tautinių mažumų
organizacijų atstovais. Kontaktai užmezgami ne tik informacijai
rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti Rusijos interesams
atstovaujančių organizacijų bei asmenų veiklą.
Anot VSD, ypatingas dėmesys skirtas kai kurioms etniniu pagrindu
suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms,
siekta palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES ir NATO
priklausančių šalių ambasadų darbuotojais.
VSD vertinimu, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino
išnaudoti socialines, visuomenines įtampas šalies viduje, eskaluoti
ir gilinti įvairių etninių grupių nesutarimus, skatinti bei
palaikyti tų grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir valstybe.
Taip pat VSD prognozuoja, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui
ES Tarybai, itin sustiprės ir Rusijos žvalgybos bei saugumo
tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems
klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.
Taip pat prieš Lietuvos interesus yra nukreipta dalis
Baltarusijos ir kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų
veiklos, teigia VSD. Vienos šalys siekia rinkti informaciją, kurią
vėliau galėtų panaudoti priimdamos politinius ir ekonominius
sprendimus. Kitos labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su
jomis.
Ataskaitoje rašoma, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia
menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją, valdžią, vykdomą
užsienio ir vidaus politiką, bando trukdyti įgyvendinti
svarbiausius energetinius projektus, galinčius užtikrinti
alternatyvų apsirūpinimą elektros energija ir energijos
ištekliais.