Padiskutuoti tema „Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai ir iššūkiai“ organizatoriai pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, išvakarėse grįžusį iš susitikimo Karaliaučiuje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Forumo organizatorius ir moderatorius Algirdas Kumža, signataras, įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas, L. Linkevičių marijampoliečiams pristatė kaip vieną labiausiai patyrusių politikų, pirmą kartą ministru tapusį 1993-iaisiais - vos 32 metų. „L. Linkevičius vadinamas Lietuvos užsienio politikos architektu - jau du dešimtmečius dirba šį darbą. Keitėsi jo titulai - Seimo narys, ambasadorius, ministras, - bet nesikeitė įsitikinimas, jog Lietuvos užsienio politika turi būti aktyvi ir išmintinga“, - forumo dalyviams apibūdino svečią A. Kumža.
Diskusijoje buvo kalbama ne vien tik apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.
Trečią kartą nuo praėjusio gruodžio ministro pareigas einantis L.Linkevičius pasakojo, jog prieš 20 metų vadovauti Krašto apsaugos ministerijai jam pasiūlė tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas, kai iš posto atsistatydino anuometis ministras Audrius Butkevičius. „Juokaujate? Man tik 32 metai, - prisiminė L.Linkevičius savo pirmąją reakciją į netikėtą pasiūlymą. - Buvo 1993 metų ruduo, savanorių maištas, suirutė. Viską reikėjo daryti nuo nulio - nebuvo karinės technikos, tačiau buvo grupė entuziastų. XX a. pabaigoje kurti kariuomenę - didelis iššūkis“.
Įvykiai pakaunės miškuose visam gyvenimui įsirėžė į atmintį: „Iš pradžių nesupratau, kur papuoliau. Buvo sunku“.
L.Linkevičius prisiminė, kaip važiavo atsiprašyti per savanorių maištą nušautos mergaitės tėvų: „Jausmas buvo nekoks“.
1994-aisiais metais prasidėjo tarptautiniai projektai, Lietuva įgavo galimybę specialistus siųsti tobulintis į užsienį. Ministras pabrėžė, jog investicija į žmogų buvo pati geriausia.
2000-2004 metus L.Linkevičius apibūdino kaip įtemptą periodą - Lietuva rengėsi tapti NATO nare.
Pasirengimas nuo šių metų liepos 1-osios pirmininkauti ES tarybai - ne ką ramesnis. „Dabar - beprotiškas darbo grafikas, didžiulis tempas ir daugybė vizitų“, - teigė ministras.
Nors oficialiai pirmininkavimas dar neprasidėjo, L.Linkevičiui jau teko vadovauti posėdžiams Čilėje, Kazachstane. Ministras rengiasi pirmininkauti Balyje (Indonezija) vyksiančiame užsienio prekybos posėdyje. „Pirmininkauti ES Tarybai Lietuva jau stipriai pasiruošė. Pagrindinis mūsų darbas bus moderavimas - derinsime šalių pozicijas. Darbo grupėse dirbs pusantro tūkstančio ekspertų.
Beje, nuo liepos 1-osios Europos Sąjunga pasipildys nauja nare - Kroatija“, - kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius L.Linkevičius teigė, jog pastaroji į mūsų šalį dėmesį pradėjo kreipti tik tuomet, kai Lietuva pradėjo rengtis į NATO: „Iki tol Rusija mūsų nematė ir negirdėjo“.
Ministras konstatavo, jog santykiai su Rusija krypsta į gerąją pusę:„Kalbėdami vien apie skirtumus, niekur nenueisime. Manau, kad santykius„pastatėme ant bėgių“. Niekada nieko nedarysime Lietuvos valstybės sąskaita“.
Forumo dalyvius domino ir Lietuvos santykiai su Lenkija. „Su lenkais saugumo prasme esame vienoje valtyje, viename regione. Reikia matyti visumą, kad bendro paveikslo neužgožtų smulkmenos“, - pabrėžė L.Linkevičius, primindamas, jog Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje išsilavinimą lenkų kalba žmogus gali gauti nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos. „Žinome, jog užsienio politika yra Prezidentės prerogatyva. Kiek jūs esate savarankiškas?“ - paklausė ministro vienas marijampolietis. „Diskomforto nejaučiu. Turime kryptis ir dirbame“, - atsakė L.Linkevičius.
Jis pasidalijo įspūdžiais apie vizitą Izraelyje, pareiškė nuomonę apie problemas Sirijoje.
L.Linkevičius prisipažino, jog prie įtempto darbo tempo jau priprato:„Kai nusiteiki, viską galima įveikti. O kai staiga tempas atslūgsta, apima keistas jausmas - lyg abstinencijos sindromas - tylu, niekas neskambina“.
Jaunystėje aktyviai sportavęs L.Linkevičius pastaruoju metu dažniausiai stresą numalšina žaisdamas šachmatais arba vairuodamas: „Kai sėdi prie vairo, negali draskytis, todėl emocijos pamažu nurimsta. Gaila, jog nebeturiu laiko dviračiui ir tenisui“.
