Padiskutuoti tema „Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai ir iššūkiai“ organizatoriai
pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, išvakarėse
grįžusį iš susitikimo Karaliaučiuje su Rusijos užsienio reikalų ministru
Sergejumi Lavrovu.
Forumo organizatorius ir moderatorius Algirdas Kumža, signataras, įmonių
grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas, L. Linkevičių
marijampoliečiams pristatė kaip vieną labiausiai patyrusių politikų,
pirmą kartą ministru tapusį 1993-iaisiais - vos 32 metų.
„L. Linkevičius vadinamas Lietuvos užsienio politikos architektu - jau
du dešimtmečius dirba šį darbą. Keitėsi jo titulai - Seimo narys,
ambasadorius, ministras, - bet nesikeitė įsitikinimas, jog Lietuvos
užsienio politika turi būti aktyvi ir išmintinga“, - forumo dalyviams
apibūdino svečią A. Kumža.
Diskusijoje buvo kalbama ne vien tik apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą
ES Tarybai.
Trečią kartą nuo praėjusio gruodžio ministro pareigas einantis
L.Linkevičius pasakojo, jog prieš 20 metų vadovauti Krašto apsaugos
ministerijai jam pasiūlė tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas, kai
iš posto atsistatydino anuometis ministras Audrius Butkevičius.
„Juokaujate? Man tik 32 metai, - prisiminė L.Linkevičius savo pirmąją
reakciją į netikėtą pasiūlymą. - Buvo 1993 metų ruduo, savanorių
maištas, suirutė. Viską reikėjo daryti nuo nulio - nebuvo karinės
technikos, tačiau buvo grupė entuziastų. XX a. pabaigoje kurti
kariuomenę - didelis iššūkis“.
Įvykiai pakaunės miškuose visam gyvenimui įsirėžė į atmintį: „Iš pradžių
nesupratau, kur papuoliau. Buvo sunku“.
L.Linkevičius prisiminė, kaip važiavo atsiprašyti per savanorių maištą
nušautos mergaitės tėvų: „Jausmas buvo nekoks“.
1994-aisiais metais prasidėjo tarptautiniai projektai, Lietuva įgavo
galimybę specialistus siųsti tobulintis į užsienį. Ministras pabrėžė,
jog investicija į žmogų buvo pati geriausia.
2000-2004 metus L.Linkevičius apibūdino kaip įtemptą periodą - Lietuva
rengėsi tapti NATO nare.
Pasirengimas nuo šių metų liepos 1-osios pirmininkauti ES tarybai - ne
ką ramesnis.
„Dabar - beprotiškas darbo grafikas, didžiulis tempas ir daugybė
vizitų“, - teigė ministras.
Nors oficialiai pirmininkavimas dar neprasidėjo, L.Linkevičiui jau teko
vadovauti posėdžiams Čilėje, Kazachstane. Ministras rengiasi
pirmininkauti Balyje (Indonezija) vyksiančiame užsienio prekybos
posėdyje.
„Pirmininkauti ES Tarybai Lietuva jau stipriai pasiruošė. Pagrindinis
mūsų darbas bus moderavimas - derinsime šalių pozicijas. Darbo grupėse
dirbs pusantro tūkstančio ekspertų.
Beje, nuo liepos 1-osios Europos Sąjunga pasipildys nauja nare -
Kroatija“, - kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius L.Linkevičius teigė, jog
pastaroji į mūsų šalį dėmesį pradėjo kreipti tik tuomet, kai Lietuva
pradėjo rengtis į NATO: „Iki tol Rusija mūsų nematė ir negirdėjo“.
Ministras konstatavo, jog santykiai su Rusija krypsta į gerąją pusę:„Kalbėdami vien apie skirtumus, niekur nenueisime. Manau, kad santykius„pastatėme ant bėgių“. Niekada nieko nedarysime Lietuvos valstybės
sąskaita“.
Forumo dalyvius domino ir Lietuvos santykiai su Lenkija.
„Su lenkais saugumo prasme esame vienoje valtyje, viename regione.
Reikia matyti visumą, kad bendro paveikslo neužgožtų smulkmenos“, -
pabrėžė L.Linkevičius, primindamas, jog Lietuva yra vienintelė valstybė
pasaulyje, kurioje išsilavinimą lenkų kalba žmogus gali gauti nuo vaikų
darželio iki aukštosios mokyklos.
„Žinome, jog užsienio politika yra Prezidentės prerogatyva. Kiek jūs
esate savarankiškas?“ - paklausė ministro vienas marijampolietis.
„Diskomforto nejaučiu. Turime kryptis ir dirbame“, - atsakė
L.Linkevičius.
Jis pasidalijo įspūdžiais apie vizitą Izraelyje, pareiškė nuomonę apie
problemas Sirijoje.
L.Linkevičius prisipažino, jog prie įtempto darbo tempo jau priprato:„Kai nusiteiki, viską galima įveikti. O kai staiga tempas atslūgsta,
apima keistas jausmas - lyg abstinencijos sindromas - tylu, niekas
neskambina“.
Jaunystėje aktyviai sportavęs L.Linkevičius pastaruoju metu dažniausiai
stresą numalšina žaisdamas šachmatais arba vairuodamas: „Kai sėdi prie
vairo, negali draskytis, todėl emocijos pamažu nurimsta. Gaila, jog
nebeturiu laiko dviračiui ir tenisui“.