Čečėnų motinos tebelaukia vizų

Jau tris savaites Maskvoje mūsų šalies vizų laukia dvi čečėnės, kurių vaikai kažkada buvo atvežti į Lietuvą ir gyveno su prieštaringai vertinamų Gatajevų šeimos globojamais našlaičiais.

Vizų laukia dvi čečėnės, kurių vaikai kažkada buvo atvežti į Lietuvą ir gyveno su prieštaringai vertinamų Gatajevų šeimos globojamais našlaičiais.<br>M. Patašiaus nuotr. iš archyvo
Vizų laukia dvi čečėnės, kurių vaikai kažkada buvo atvežti į Lietuvą ir gyveno su prieštaringai vertinamų Gatajevų šeimos globojamais našlaičiais.<br>M. Patašiaus nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė

Jun 10, 2013, 8:23 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 5:43 PM

Daugiau nei du tūkstančius kilometrų autobusu į Maskvą atvykusios čečėnės ir trys juos lydintys asmenys Lietuvoje nori susitikti su „Vilniaus SOS vaikų kaime” esančiais vaikais.

Čečėnai taip pat nori apsvarstyti teisines, politines galimybes vaikams sugrįžti į tėvynę.

Lietuvos žmogaus teisių gynėjai mano, kad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad mūsų šalyje esantys čečėnų vaikai susitiktų su savo tėvais ar giminėmis.

Kliūtys – miglotos

Užsienio reikalų ministerija šia kelione besirūpinančiam Kovo 11-osios Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui pranešė, kad buvo blogai parašytas kvietimas.

„Lietuva yra viena mažiausiai neigiamų sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priimančių valstybių.

Šengeno viza yra išduodama tik tiems asmenims, kurie tenkina reikalavimus tokiai vizai gauti”, – toks trumpas Užsienio reikalų ministerijos atstovų atsakymas dėl vizų čečėnams buvo atsiųstas „Lietuvos rytui”.

Lietuvos ambasados Rusijoje Konsulinio skyriaus darbuotojas buvo dar nekalbesnis.

Jis paaiškino, kad neturi įgaliojimų apie tai kalbėti ir nežino apie jokius sprendimus dėl čečėnų.

Vaikai jaučiasi kaip namie

Šeši čečėnų tautybės vaikai atsidūrė „Vilniaus SOS vaikų kaime”, kai subyrėjo Gatajevų globojamų 15 vaikų šeima, prisiglaudusi Karmėlavoje.

Gatajevai su keliais vaikais rado prieglobstį Suomijoje.

„Vilniaus SOS vaikų kaimo” direktoriaus Dainiaus Miežio teigimu, čečėnų vaikai jaučiasi gerai, priprato naujoje vietoje, turi draugų kaime ir mokykloje, lanko būrelius.

Už jų globą moka Kauno rajono savivaldybė. Visi čečėnai sudaro vieną šeimyną ir gyvena kartu.

Jau pusantro mėnesio tie vaikai mokomi čečėnų kalbos ir papročių. Pamokas rengia čečėnė mokytoja.

„Jie nėra pareiškę noro grįžti į tėvynę ir nori likti Lietuvoje”, – sakė D. Miežys.

Kalbėjosi ir ministrai

Apie šių vaikų likimą šių metų vasarį yra kalbėję Rusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Linas Linkevičius.

Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Lietuva paprašė pranešti duomenis apie čečėnų vaikų tėvus arba artimuosius, norinčius su jais susitikti, taip pat pateikti dokumentus, kurie įrodytų jų giminystę.

Rusijos ambasada Vilniuje praėjusiais metais dėl šių vaikų Lietuvai įteikė šešias notas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.