Egzaminų lengvatos tautinių mažumų mokiniams kelia aistras

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbino Švietimo ir mokslo viceministrą Rimantą Vaitkų apie diskusijas sukėlusią lietuvių kalbos egzamino tvarką.

Žurnalistė Daiva Žeimytė kalbino Švietimo ir mokslo viceministrą Rimantą Vaitkų.<br>V. Balkūnas
Žurnalistė Daiva Žeimytė kalbino Švietimo ir mokslo viceministrą Rimantą Vaitkų.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 10, 2013, 9:09 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 4:50 PM

Atsižvelgdama į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimą, koalicinė kairiųjų Vyriausybė palengvino sąlygas lietuvių kalbos egzaminą laikiusiems tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Opozicijos iniciatyva toks Vyriausybės sprendimas apskųstas teismui.

- Pradėkime nuo šios dienos aktualijos. Vyriausiasis administracinis teismas pradėjo nagrinėti skundą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų moksleiviams. Skundas nagrinėjamas jau po egzamino. Gal, viceminstre, jau aišku, ar pasiteisino lengvatos?, - R. Vaitkaus paklausė D. Žeimytė.

- Dar tik sudarytos komisijos, darbai tikrinami. Ar lengvatos pasiteisino, bus aišku, kai įvertinsime rezultatus.

- Kiek laiko galios švietimo ministro įsakymas dėl palengvintų lietuvių kalbos sąlygų tautinėms mažumoms?

- Kol kas numatyta, kad galios metus. Kai įvertinsime rezultatus, tada bus aišku, kiek laiko galios lengvatos ne lietuvių dėstomąja kalba mokyklas baigusiems abiturientams. Ir jei paaiškės, kad jų rezultatai pranašesni už lietuvių moksleivių egzamino rezultatus, šią tvarką reikės keisti.

Bet aš noriu pasakyti, kad lengvatos ne lietuvių dėstomąja kalba mokyklas baigusiems vaikams buvo suteiktos todėl, kad šiose mokyklose lietuvių kalbai skirtų valandų skaičius buvo gerokai mažesnis, nei lietuviškose mokyklose.

Egzaminai buvo vienodi, tik tautinių mažumų moksleiviams leista padaryti daugiau klaidų ir rašyti trumpesnį rašinį. Apibendrinę rezultatus pamatysime, ar ši tvarka tinkama.

- Ar lengvatomis tautinėms mažumoms buvo siekiama įtikti LLRA, koalicijos partneriams?

- Jokiu būdu ne. Ankstesnė Vyriausybė, vaikydamasi politinių tikslų, per staigiai užkėlė lietuvių kalbos mokėjimo kartelę tautinių mažumų moksleiviams. Aš apie tai rašiau straipsnius dar būdamas opozicijoje. Taip buvo pažeisti vaikų ineresai. Juk jų gimtoji kalba yra ne lietuvių, jie negali taip greitai ir gerai išmokti lietuvių kalbos, ir laikyti lygiomis sąlygomis su baigusiais lietuviškas mokyklas.

Reikėjo žymiai anksčiau pradėti vienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, tada jau kalbėti apie vienodus vertinimus. Ankstesnės Vyriausybės sprendimas buvo diskriminacinis tautinių mažumų atžvilgiu.

- O dabartinės Vyriausybės sprendimas nediskriminuoja lietuvių moksleivių?

- Jokiu būdu ne, juk jie turėjo žymiai daugiau lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba jų gimtoji. Todėl jie turi geriau mokėti lietuvių kalbą.

Taip, tautinių mažumų moksleiviai taip pat gyvena Lietuvoje, bet jų kalbinė aplinka yra kitokia, šeimoje jie kalba savo gimtąja kalba, o komunikacija šeimoje yra labai svarbi.

Juk anksčiau egzaminų programos lietuvių ir nelietuvių mokyklose buvo skirtingos, ir niekas nesuko galvos. O dabar programos vienodos, tik vertinimai skiriasi, ir štai kilo diskusijos. Iš opozicijos pusės matau tik politikavimą.

Įvertino kritiškai

Laidos klausęsis Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys kritiškai įvertino socialdemokrato viceministro R. Vaitkaus argumentus, pagrindžiančius išimtis tautinių mažumų mokykloms.

„Visų pirma, egzaminų programa buvo pakeista per vėlai, to neturėtų teisinėje valstybėje būti. Atgaline data įstatymai negalioja. Taip pat pažeistas lygių galimybių įstatymas, kai vienai grupei suteikiamos privilegijos. Trečia, reikia prisiminti lietuvių kalbos egzamino lietuvių ir nelietuvių dėstomąja kalba mokykloms suvienodinimo peripetijų.

Dar 2002 metais su Lenkija buvo susitarta, kad egzaminai bus suvienodinti po pereinamojo laikotarpio. Vėliau buvusi 2004-2008 metų Vyriausybė, kurioje vyravo socialdemokratai, tęsė šį darbą.

Kalbant apie nevienodą lietuvių kalbos pamokų skaičių, kai tautinių mažumų mokykloms buvo leista apsispręsti, palikti minimumą ar padidinti. Jos turėjo galimybę padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, šiam tikslui buvo 20 proc. padidintas mokinio krepšelis. Nelietuvių mokykloms nevertėjo mokyti antros užsienio kalbos, taip pernelyg padidinti krūvį“, - tvirtino V. Stundys.

- Kas atsitiks, jei teismas pripažins, jog egzamino vertinimo išimtys nelietuvių mokykloms bus pripažinti neteisėtomis?, - D. Žeimytė klausė R. Vaitkaus.

- Teismo sprendimus privalu vykdyti arba skųsti aukštesnės instancijos teismui. Tačiau manau, jog administracinis teismas atsižvelgs į visas pozicijas ir priims objektyvų sprendimą.

- Jei teismas pripažins, kad lengvatos buvo neteisėtos, ar nebus anuliuoti egzamino rezultata?

- Toks teismo sprendimas turėtų įtakos rengiant 2014 metų egzamino programas, tačiau jokiu būdu ne šio egzamino rezultatams. Sprendimai atgaline tvarka negalioja“.

- Kas bus, kai gausite lietuvių kalbos egzaminų rezultatus?

- Tada lyginsime nelietuviškų ir nelietuviškų mokyklų rezultatus pagal Gauso kreivę. Tokia metodika: pažangos vidurkiu pasirenkama 50 balų.

Jei nelietuvių mokyklų abiturientų egzamino rezultatai pernelyg nukryps į didesniąją pusę, reiškia, užduotys buvo per lengvos ir kitais metais bus galima lengvatų galbūt atsisakyti. Jei rezultatai bus ypač prasti, vadinasi, užduotys buvo per sunkios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.