Aptarinėdami didžiules sumas, už kurias aukcionuose parduodami dailininkų ar fotografų kūriniai, daugelis žmonių net nežino, kad autoriams nuo tų sumų atitenka tik nedidelis procentas.
Paklaustas, kokią sumą planuoja gauti už Londone parduotus darbus, A.Sutkus „Lietuvos rytui” sakė, kad nieko nesitiki, nes dar nė sykio nėra gavęs nė lito už įvairiuose pasaulio aukcionuose parduotas savo fotografijas.
„Tai tik garbė, įvertinimas. Galbūt kiek pakils kitų mano darbų rinkos kaina. Daugiau – jokios naudos”, – juokėsi 73 metų menininkas.
Autoriui priklauso procentai
Kad A. Sutkus nėra gavęs pinigų už aukcionuose parduotas fotografijas, patvirtino ir Asociacijos LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė.
Jos žiniomis, viešuose aukcionuose lietuvių autorių darbų parduodama labai nedaug.
Pastaruoju metu LATGA yra gavusi tam tikrą sumą tik iš vieno Danijos aukciono. Jis pervedė pinigus tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui, kurio darbas buvo parduotas tame aukcione.
Vizualųjį meną kuriančių autorių interesams atstovaujančio skyriaus vedėja iki „Lietuvos ryto” skambučio net nežinojo, kad lietuvių fotografų darbai parduoti garsiajame „Sotheby’s” aukcione, nors žiniasklaidoje apie tai jau buvo pasirodęs ne vienas pranešimas.
G.Naprušienė sakė, jog paskambins A.Sutkui ir iš jo gavusi informacijos pasiųs užklausą Didžiosios Britanijos autorių teisių agentūrai, su kuria LATGA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.
LATGA atstovės manymu, fotomenininkui tikrai priklauso keli procentai nuo Londono aukcione sumokėtos sumos.
Kiek tiksliai procentų galėtų tikėtis gauti A. Sutkus, G. Naprušienė negalėjo atsakyti, nes nors visoje Europos Sąjungoje galioja ta pati Europos autorių teisių direktyva, kiekviena šalis išleidžia savus įstatymus, kuriais reguliuoja meno rinką.
Mokesčiai – didžiausi
Vilniaus aukciono vadovė Simona Makselienė sakė, kad Lietuvoje mokesčiai už viešai parduotus darbus – patys didžiausi Europoje. Tai, anot jos, labai blogai veikia antrinę meno kūrinių rinką.
„Vos tik įvyksta tradicinis Vilniaus aukcionas, jau kitą dieną gauname sąskaitas iš LATGA.
Lietuvoje reikia mokėti penkis procentus nuo pardavimo sumos, jei ji viršija 300 eurų, nors daugelyje kitų šalių žemiausia riba siekia tūkstantį ir daugiau eurų.
Be to, ir tie procentai dažniausiai mažesni – ne penki, o trys, keturi”, – svarstė aukciono direktorė.
Pagal Lietuvos įstatymus autoriui priklauso 5 procentai nuo pardavimo sumos ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Ne visi pinigai atitenka kūrėjams, nes penktadalį LATGA pasiima už paslaugas.
Jei skaičiuotume pagal lietuviškus standartus, A. Sutkus iš „Sotheby’s” aukciono turėtų gauti apie 1800 litų.
Jei autoriniai procentai ten mažesni, o autorių teises ginančios agentūros ne tokios godžios, jam turėtų priklausyti bent jau apie tūkstantį litų.
Parduodavo už 100 dolerių
– Ar dažnai jūsų darbus parduoda aukcionuose?
Ar tiesa, kad praėjusios savaitės „Sotheby’s” aukcione už Nidoje vaikštinėjančio Jeano Paulio Sartre’o fotografiją sumokėta 7250 svarų (29 450 litų) suma – pati didžiausia? – paklausiau A. Sutkaus.
– Visų pasaulio aukcionų nesuseksi, todėl tikrai ne visada žinau, koks darbas kur parduodamas. O suma už vieną fotografiją, sumokėta Londono aukcione, – turbūt didžiausia.
Žinote, kainos būna labai skirtingos. Jos priklauso ir nuo aukciono, ir nuo pardavėjo.
Praėjusią savaitę „Sotheby’s” aukcione buvo parduodamas ne vienas darbas, o žinoma JAV kolekcininko Joshuos P.Smitho surinkta kolekcija – išties rimta.
Tai liudija ne tik ukrainiečių, rusų fotografų pavardės, bet ir lietuvių.
Juk pasiūlytas solidus rinkinys – ne tik mano, bet ir Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus, Gintauto Trimako, Alvydo Lukio, Remigijaus Treigio darbai. Geri darbai, ne atsitiktinės fotografijos, todėl ir kainos aukštos.
O kažkada antrarūšiame Vokietijos aukcione mano darbas buvo įvertintas ir 600 eurų.
– Kaip jūsų fotografijos atsidūrė JAV? Tarpininkavo jums atstovaujanti galerija?
– Ne. Nors mano darbus parduoda dvi galerijos – viena Paryžiuje, o kita Londone, manau, kad į JAV šie darbai iš Lietuvos iškeliavo dar pačioje Nepriklausomybės pradžioje.
Lietuvai atgavus laisvę pas mus atvažiuodavo nemažai interesantų iš JAV. Jie pusvelčiui pirko ir mūsų dailininkų, ir fotomenininkų darbus.
Atsimenu, savo fotografijas tuomet pardavinėjau po 100 dolerių. Šiuo metu jų kaina keliasdešimt kartų didesnė.
Dažnai darbus pavagia
– Londone parduota fotografija – senovinė, vintažinė. Pažymima, kad ji atspausta 1965 metais. Ar tokie darbai brangesni?
– Žinoma. Bet Lietuvoje jų jau beveik nėra likę. Neseniai iš Paryžiaus atvažiavęs kolekcininkas ieškojo būtent tokių fotografijų.
Kai kurie žinomi lietuvių fotomenininkai jam nieko negalėjo pasiūlyti, nes turi vos po vieną atspaudą. Mano archyvas taip pat išsekęs.
– Jums atstovauja Londono ir Paryžiaus galerijos, tačiau nemažai parodų surengiate ir Vokietijoje. Ar neturite atstovo ten?
– Turiu tik labai karčios patirties. Kartą pas mane iš Vokietijos atvyko kažkokio Europos turtuolių klubo atstovė.
Susuko apie mane filmą, suorganizavo parodą Vokietijoje ir pasisiūlė parduoti ten mano darbus. Tačiau vos išvažiavusi dingo kaip į vandenį.
Vos ne su policija teko jos ieškoti. Parodoje rodytas fotografijas dar pavyko atgauti padedant mano bičiuliui brazilui kuratoriui.
O tų darbų, kuriuos daviau jai pačiai, jau niekuomet nebepamatysiu.
Ruošiasi vykti į Braziliją
– Per keletą pastarųjų metų Brazilijoje surengėte net aštuonias parodas. Išleisti keturi parodų katalogai, labiau primenantys solidžius fotografijų albumus. Ar pardavėte ten savo darbų? Ar bendradarbiavimas dar tęsiasi?
– Kaip tik lankausi pas gydytojus, atlieku organizmą stiprinančias procedūras – ruošiuosi dar vienai kelionei į Braziliją.
Šį mėnesį didelė mano fotografijų paroda, jau devintoji Brazilijoje, atidaroma Rio de Žaneire. Aš skrisiu į jos katalogo pristatymą liepą.
Tačiau kol kas visos ten surengtos parodos – ne komercinės, muziejinės. Viena komercinė San Paulo galerija mano darbus planuoja pristatyti šių metų pabaigoje.
Nežinau, ar kas nors norės juos įsigyti.
Tiesa, kaip rašo organizatoriai, mano parodų lankomumas – didžiulis. Dažniausiai pasibaigus suplanuotam laikui jos dar pratęsiamos. Žmonės greitai išperka ir ten išleistus katalogus.
Brazilijoje keletą mano fotografijų yra įsigijęs tik garsusis Oscaro Niemeyerio muziejus Kuritiboje, netoli Rio de Žaneiro.
Fotografiją yra įsigijęs ir Eltonas Johnas
* A. Sutkus – žymiausias Lietuvos fotografas, pirmosios lietuvių fotomenininkų kartos lyderis. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje jis su kolegomis padėjo lietuvių fotografijos mokyklos pagrindus. Menininko užfiksuoti kasdienybės vaizdai lyginami su legendinių meistrų – prancūzo H. Cartier-Bressono ir vengro A. Kerteszo – darbais.
* 1965 m. A. Sutkus buvo vienas pirmųjų fotografų, kuriems leidosi fotografuojamas J.P.Sartre’as ir S.de Beauvoir. 2001–2002 m. jam paskirta E. ir V. Hasselbladų centro fondo (Švedija) stipendija asmeniniam fotografijų archyvui tvarkyti ir dokumentuoti.
* A. Sutkus parodose pelnė 3 didžiuosius prizus, 8 aukso, 4 sidabro, 5 bronzos medalius ir per 80 kitų apdovanojimų. Jam taip pat suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) nusipelniusio fotografo menininko vardas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas, Vyriausybės meno premija, Kultūros ministerijos premija, Nacionalinė kultūros ir meno premija.
* 2011 m. britų dainininkas, kompozitorius ir dainų kūrėjas seras Eltonas Johnas įsigijo 1959 m. A. Sutkaus sukurtą fotografiją „Maratonas Universiteto gatvėje”.
* Praėjusią savaitę „Sotheby’s” aukcione Londone A.Sutkaus nuotrauka iš garsiojo prancūzų filosofo viešnagės Nidoje – „J.P. Sartre’as Lietuvoje” parduota už 7250 svarų (29 450 litų), o mažiau žinomas „Ledo ritulys vakare” – už 4 tūkst. svarų (16,3 tūkst. litų).
