Šalies vadovė pasidžiaugė aktyvėjančia kova su korupcija ir pokyčiais teismų sistemoje. Skaitydama metinį pranešimą, D. Grybauskaitė akcentavo iš užsienio Lietuvai kylančias grėsmes, nevengė įkąsti oponentams, sukritikavo lėtą Vyriausybės darbą.
Tačiau prezidentės metinis pranešimas menkai kuo skyrėsi nuo prieš tai buvusių.
Antradienio vakarą, 17 val. 20 min., „Lietuvos ryto" televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai" tema: „Metinis prezidentės pranešimas: ar šalies vadovė pasakė ką nors naujo?" Studijoje kalbės Algirdas Sysas, Vytautas Gapšys, Vytautas Bruveris.
Vardijo iš užsienio ateinančias grėsmes
Pranešimo pradžioje prezidentė pasidžiaugė gerėjančiu Lietuvos gyvenimu ir įvaizdžiu pasaulyje, šalies mokslininkais, pilietiškais žurnalistais.
D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuva labai pasikeitė ir sustiprėjo. Jos manymu, šalies gyventojai pajuto, ką reiškia gyventi kitaip, būti europiečiais, spręsti patiems.
Šalies vadovė ragino išlikti laisvais ir ginti savo valstybės interesus.
„Geopolitiniai procesai smarkiai keičia pasaulį. Bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus – nesibaigs.
Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat“, - teigė prezidentė.
Atlaikėme ekonominį šoką
Šalies vadovė pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir tarptautinės institucijos.
„Per du dešimtmečius atlaikėme ne vieną ekonominį šoką. Patys savo galva, be išankstinių receptų, laiku ėmėmės reikiamų priemonių, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Taip pat Lietuva turi vieną geriausių valstybės skolos rodiklių – esame mažiausiai prasiskolinusių Europos Sąjungos valstybių šešetuke“, - teigė prezidentė.
Prezidentė pabrėžė, kad tautos apsisprendimas patiems kurti valstybę prieš 25 metus susibūrus Sąjūdžiui šiuo metu jau leidžia džiaugtis laisve ir tuo, ką sugebėjo pasiekti nepriklausomybę atkūrusi Lietuva.
„Ketvirtis amžiaus paženklintas įvykių, rodančių, kad sugebame tvarkytis su mums tenkančiais iššūkiais, tampame vis savarankiškesni ir atsakingesni už savo Tėvynę. Lietuva labai pasikeitė ir sustiprėjo. Žmonės jau pajuto, ką reiškia gyventi kitaip, būti europiečiais, spręsti patiems. Suprasdami atsakomybę už savo kraštą, telkiamės ir neatpažįstamai keičiame Lietuvą“, - kalbėjo šalies vadovė.
„Po daugybės mums tekusių išbandymų mus vėl lydi sėkmė. Šiemet Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų – ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Europa ir pasaulis įvertino mūsų žmonių pastangas“, - pažymėjo prezidentė.
Prezidentė apie Vyriausybės darbą: „Po ilgo pasirengimo jau pats laikas pradėti dirbti“
Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau šeši mėnesiai - po ilgo pasirengimo jau pats laikas pradėti dirbti, savo metiniame pranešime pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams, turi rastis greiti sprendimai.
Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse - gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei.
Šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas“, - antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pasidžiaugė asmenine Lietuvos žmonių iniciatyva: per metus šalyje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių, o savarankiškai dirbančių žmonių skaičius šalyje pasiekė 125 tūkst.
„Mūsų ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra. Todėl būtina investuoti į žmonių gebėjimus. Neturime gausių gamtos išteklių, bet didžiuojamės išsilavinusia visuomene, aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie reikalingi inovacijomis, originaliais sprendimais ir žiniomis grįstiems verslams plėtoti“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Energetika - pavojingiausias geopolitinis instrumentas
Ekonominė ir finansinė situacija šalyje stabili. Tai patvirtina ir tarptautinės institucijos bei pagerinti Lietuvos skolinimosi reitingai, sako D. Grybauskaitė.
„Norint sustiprinti mūsų pozicijas, tapti konkurencingesniems ir patrauklesniems investuotojams, būtina iki galo nueiti finansine atsakomybe grįstą kelią.
Finansinis populizmas bus galutinai apribotas, kai drausmės ir atsakomybės principas bus įtvirtintas konstituciniu lygmeniu.
Tačiau, jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti“, - teigė prezidentė.
Visgi net ir su ribotomis pajėgomis Lietuva jau užsitikrino energetinių šaltinių įvairovę.
„Prisijungėme prie didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot“, pradėjo veikti biokuro birža, jau statomos „Nord Balt“ ir „LitPollink“ elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereiname prie didesnio vietinio kuro panaudojimo“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė pažymėjo, jog svarbu atsilaikyti dar bent dvejus metus - o tuomet bus galima lengviau atsikvėpti, nes 2015 m. bus baigtos jungtys su Švedija ir pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) Klaipėdoje.
„Tai nėra paprasta. Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai , būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti“, - pastebėjo D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, energetikos srityje galvoti savo galva pradėjome neseniai. Ir mums vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų specialistų.
„Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.
Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios, užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą“, - teigė prezidentė.
Požiūris į informaciją - turi keistis
Žmonės negali jaustis saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje, kokie sprendimai ir kodėl pateikiami, teigia prezidentė.
„Po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai vėl tenka Jono Basanavičiaus „Aušrininkų“ misija, o šalies mokytojams - Meilės Lukšienės laikmečio iššūkiai: ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų.
Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių. Tokioje terpėje greitai daugėja Lietuvą menkinančių ir tautos mąstymą keičiančių projektų.
Į mūsų valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami mūsų menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai“, - pripažino D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos.
„Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų. Geopolitinė situacija lemia ir mūsų užsienio politikos kryptis. Todėl Lietuvos žmonių saugumui svarbius ženklus turi gebėti fiksuoti ne tik žvalgybos, bet ir diplomatų radarai.
Šiandien, kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą“, - sakė prezidentė.
Šalies vadovė ataką prieš Lietuvos internetinę erdvę įvardijo kaip tarptautinio terorizmo apraišką.
Politinė branda ateina nelengvai
Pasak prezidentės, pirmieji rinkimai be tiesioginės priklausomybės nuo verslo pinigų šalies partijoms padėjo sumažinti politinės korupcijos riziką ir išsivaduoti nuo oligarchinių grupių įtakos.
„Deja, postų dalybos dar ir po šių parlamento rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis. Dėl kurių šią žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimai. O šildymo sąskaitos toliau skurdino žmones.
Galiausiai neliečiamybės imta siekti net partijoms, o šalies gyventojams svarbūs sprendimai marinami darbo grupėse. Tačiau, vis dėlto, Seimas netapo priedanga nuo teisėsaugos.
Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami“, - pabrėžė prezidentė.
Teismų sistemoje – esminių pokyčių metas
Pasak šalies vadovės, per ketverius metus atleista 13 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek, kiek per beveik visus dvidešimt nepriklausomybės metų.
„Teismų sistemoje – esminių pokyčių metas. Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyvesniam bylų skirstymui ir spartesniam jų nagrinėjimui. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai.
Sujungus mažus teismus - gerėja jų administravimas. Teismų reforma jau duoda rezultatų – bylos nagrinėjamos greičiau, civilinės - netgi greičiausiai Europoje. Tačiau dar būtina rasti priemones teisminių procesų vilkinimui pažaboti“, - akcentavo D. Grybauskaitė.
Pasak valstybės vadovės, kai kurie politikai dar bando teisėjus, prokurorus ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjus „pakonsultuoti“ ar pagąsdinti įvairiomis komisijomis. Tačiau, pasak D. Grybauskaitės, šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų.
Devyneri NATO metai - tvirtas užnugaris, tačiau ne amžina duotybė
Devyneri narystės Europos Sąjungoje ir NATO metai - tvirtas užnugaris, tačiau ne amžina duotybė, pažymėjo Dalia Grybauskaitė, antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą.
„Išlikti savarankiška valstybe geopolitinių interesų draskomame pasaulyje nėra paprasta. Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė pažymėjo, jog pernai NATO viršūnių susitikime Čikagoje Lietuva pasiekė realių gynybos planų, o šiemet regioninėse pratybose išbandoma, kaip kolektyvinės gynybos scenarijai veikia praktikoje.
Neliko neliečiamųjų
Kovojant su korupcija Lietuvoje neliko neliečiamųjų, tikrinami visi įtartini sandoriai – be jokių išlygų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko. Tikrinami visi įtartini sandoriai – be jokių išlygų. Merų, Seimo narių, ministerijų ir migracijos tarnybų, krepšinio čempionato organizatorių ir bankroto administratorių, žemėtvarkininkų ir teisėjų, bankininkų ir savivaldos pareigūnų“, - ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė valstybės vadovė.
Jos teigimu, vis akylesnio teisėsaugos žvilgsnio sulaukia politinį užnugarį turintys sukčiai ir aferistai, nusitaikę į brangius, valstybei gyvybiškai svarbius – atliekų tvarkymo, energetikos projektus, viešuosius pirkimus ir Europos Sąjungos finansinę paramą.
„Vien iš Panevėžio nusidriekusios politinės korupcijos voratinklio gijos nukirptos Seime, keliose ministerijose, energetikos įmonėse, urėdijose, žemėtvarkos tarnybose. Korupcijos žemėlapyje ėmė skaidrėti Alytaus, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių savivaldybės“, - tvirtino prezidentė.
Ji teigė, kad teismus pasiekė pirmosios 20 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo, dar vyksta 139 ikiteisminiai tyrimai. Bendra nustatyto įtartino turto vertė sudaro per 150 mln. litų. Dviem teismų sprendimais jau konfiskuota turto už daugiau nei 2 mln. litų.
„Pradėjus taikyti naujus kovos su korupcija įrankius ne tik atradome šimtus neteisėto praturtėjimo atvejų, bet ir apsižiūrėjome, kad prabanga besimėgaujantiems kontrabandininkams, prekeiviams narkotikais dar mokame ir valstybės pašalpas. Apie tai praneša patys, teisingesniu valstybės paramos dalijimu suinteresuoti žmonės.
Savivaldybėse, kur į atsakingesnį socialinės paramos skirstymą įsitraukė bendruomenės, apsišaukėlių pašalpų gavėjų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje 33-imis, Akmenėje – 24-iais procentais“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad skaidrumo šalyje daugėja, nebaudžiamumo mažėja, tačiau įpročio gyventi valstybės sąskaita atsisakoma sunkiai.
Prezidentės tvirtinimu, prisidengus pirkimų paprastinimu bandoma grįžti prie korupcinės neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių praktikos.
„Prievolė skelbti visus tokius viešuosius pirkimus ir gauti jiems Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą jau šešis kartus sumažino neskelbiamiems pirkimams išleidžiamas lėšas“, - pareiškė valstybės vadovė.
Ji džiaugėsi, kad medicinos studentai sukilo prieš kyšininkavimą sveikatos sistemoje, ligoninėse ir poliklinikose siūloma gydytojams bent užsiklijuoti lipdukus, bylojančius, kad jie neima kyšio.
„Ši antikorupcinė akcija didelio palaikymo nesulaukė. Tačiau būtent ji gali tapti ta jėga, kuri neleis grįžti seniems įpročiams ir pradės diegti sveikatos sistemoje naujas modernios vadybos tradicijas“, - tvirtino prezidentė.
„Tokia šiandien yra Lietuva. Rytoj ji gali būti dar stipresnė, saugesnė ir skaidresnė. Jeigu kiekvienas ten, kur esame, pakeisime tai, ką galime, tuomet turėsime namus, kuriuose ir augti gera, ir pasenti nebaisu. Nėra kito gerovės recepto kaip susikurti ją patiems“, - kalbą baigė šalies vadovė.
Jau ketvirtasis metinis pranešimas
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Per ketvirtuosius kadencijos metus valstybės vadovė pateikė 12 įstatymų projektų, vetavo penkis įstatymus, pateikė tris paklausimus Konstituciniam Teismui, pasirašė 408 įstatymus, paskyrė 11 apylinkių teismų pirmininkų ir 11 apylinkių teismų pirmininkų pavaduotojų, atleido 21 teisėją (1 iš jų - už teisėjo vardo pažeminimą), paskyrė 19 ambasadorių, atsakė į 3 tūkst. 343 šalies gyventojų laiškus.
Per šiuos metus D. Grybauskaitė susitiko su 44 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais ir pareigūnais, atvykusiais į Lietuvą. Pati buvo 26 vizituose į užsienį, pasakė 67 kalbas.
Pranešimo išvakarėse išplatintoje veiklos ataskaitoje valstybės vadovė teigė, kad jos pastangomis Seimo rinkimų sistema tapo skaidresnė, imta įgyvendinti teismų reforma, taip pat ji rūpinosi energetiniu, ekonominiu ir finansinių šalies saugumu, išsiderėjo didesnę ES paramą Lietuvai būsimoje finansinėje perspektyvoje.
Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio prezidentės pranešimo klausosi Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti svečiai.
D. Grybauskaitė šalies prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
Šalies vadovai pranešimus Seimui pateikia nuo 1993 metų. Vienintelį kartą - 2004 metais - per trumpą tuomečio prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.
