Smulkūs vagišiai, išgėrę vairuotojai ir į teismus dėl taisyklių nežinojimo patekę lietuviai. Tokie asmenys sudaro didžiąją dalį klientų, kuriems tenka vertėjauti.
Britai nerimauja, kad biudžetui šios paslaugos kasmet kainuoja vis daugiau, rašo „Lietuvos rytas".
Mat kiekvienas užsienio šalių pilietis turi teisę į nemokamas vertėjo paslaugas ne tik teismuose ar kalėjimuose, bet ir socialinėse tarnybose.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrę lietuviai tuo mielai naudojasi, tad vertėjams darbo netrūksta.
Čia netgi veikia lietuvių sukurtos įmonės, kurių specializacija – teikti tokias paslaugas.
Šiuo metu šalyje dirba 40–50 kvalifikuotų vertėjų, dirbančių su tautiečiais teismuose, kalėjimuose ir kitur.
Bylas gali ir pasirinkti
Londone gyvenanti Agilė Pocevičienė jau pusantrų vertėjauja tautiečiams teismuose ir policijoje.
Lietuvė tvirtina, kad užsakymų nemažėja, ir pati gali rinktis bylas. Kai pabosta rutina Londone, nusprendžia nuvažiuoti toliau.
Dažniausiai moteris vertėjauja prasikaltusiems Londono lietuviams, bet kartais gelbėja tautiečiams ir regionuose.
„Per mėnesį turiu mažiausiai 20 bylų ir visada turiu pasirinkimą. Jei teismas vyksta už Londono ribų, padengiamos ir vertėjų transporto išlaidos. Jeigu nuspręsčiau dirbti dar ir šeštadieniais, už tai būtų mokama daugiau”, – pasakojo A.Pocevičienė.
Jei girtas – nesiartink
Ši moteris dažniausiai vertėjauja sučiuptiems vagišiams arba bandžiusiems parduoti nušvilptus daiktus asmenims. Prasižengėliams lietuviams tenka padėti susikalbėti tiek sulaikymo kamerose, tiek teismuose.
Tačiau pagalbos prireikia ne tik jiems.
Didžiojoje Britanijoje galioja gerokai griežtesnės alkoholio vartojimo taisyklės.
„Pavyzdžiui, čia negali sėdėti išgėręs automobilyje net jei niekur ir nesiruoši važiuoti. Jei turi rankoje raktelius, bausmė garantuota.
Netgi stovėti šalia automobilio tokiu atveju negalima.
To nežinantys lietuviai patenka į teismus, ir man tenka vertėjauti”, – „Lietuvos rytui” pasakojo A.Pocevičienė.
Lietuviams tenka įrodinėti teismuose, kad jie niekur neketino važiuoti, o, sakykime, tik norėjo pasiimti iš bagažinės pamirštą daiktą.
Apstulbę tautiečiai siunčiami į teismą net tuomet, kai užfiksuojama, kad vaiką vežė ne tam skirtoje kėdutėje.
Mušasi su lenkais ir latviais
Didžiojoje Britanijoje vertėjaujanti Daiva Kindurytė neslėpė, kad vertimo paslaugų dažniausiai prireikia žemesnio socialinio sluoksnio lietuviams.
Tačiau vertėjų prireikia ne tik sučiuptiems vagišiams.
„Nemokamas vertėjų paslaugas galima gauti ir ligoninėse, socialinėse tarnybose, kai kreipiesi dėl pašalpos.
Bet tenka padėti susikalbėti ir žmonas mušantiems vyrams”, – „Lietuvos rytui” sakė D.Kindurytė.
Lietuvius policija neretai sulaiko po muštynių su lenkais, latviais. Arba kai viešosiose vietose jie pradeda muštis tarpusavyje.
Baudžia už paliktą vaiką
Jei į vaiko priežiūrą Lietuvoje žiūrima gana liberaliai, Didžiojoje Britanijoje – visai kitaip.
Pavyzdžiui, čia griežtai draudžiama palikti vieną vaiką, kuriam mažiau negu 12 metų. Kaimynai, pastebėję, kad namuose šeimininkauja vaikas, iškart praneša apie tai policijai.
„Už tai gali patekti į kalėjimą, o pasikartojus tokiam atvejui vaikas gali būti paimamas.
Daugelis atvykėlių iš Lietuvos to nežino, todėl patenka į labai keblias situacijas”, – kalbėjo A.Pocevičienė.
Išsipasakoja apie bėdas
Teikti patarimus sulaikytiesiems vertėjams draudžiama.
Kalbos nemokantys lietuviai, patekę į sulaikymo kameras, vertėjus dažniausiai pasitinka maloniai, o esant stresinei situacijai linkę papasakoti apie savo bėdas.
Tiesa, pasitaiko ir agresyvių lietuvių, kuriems reikia padėti susikalbėti su pareigūnais.
„Mes jiems tik patariame pasakyti visą teisybę, kaip viskas buvo. Pavyzdžiui, kaip ir kur ėjo vogti”, – teigė A.Pocevičienė.
Teismuose užsieniečiai turi teisę ne tik į nemokamą vertėją, bet ir į advokatą. Taigi vertėjai patarimų pataria kreiptis į teisininkus.
Išlaidos vis didėja
Per pastaruosius trejus metus Didžiosios Britanijos policija vertimo paslaugoms išleido daugiau kaip 40 milijonų svarų (160 milijonų litų).
Anot britų, lietuvių kalba patenka į populiariausių ketvertuką kartu su rumunų, lenkų ir mandarinų kalbomis. Vertinant pagal valstybių dydį tai atrodo įspūdinga ir patiems britams.
Valstybės išlaidos vertėjams kasmet nepaliaujamai auga, tad svarstoma, ką daryti.
Pavyzdžiui, stengiamasi rasti vertėjų regionuose, o ne siųsti specialistus iš Londono. Tačiau tai ne visada pavyksta.
Nemokančių kalbos – daug
„Lietuvos ryto” kalbintas vertėjas vis dėlto stebina tai, kad daug tautiečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, nesugeba išmokti angliškai.
„Pavyzdžiui, žmogus čia dirba dešimt metų ir vis tiek nemoka kalbos, nors jo vaikai jau kalba angliškai.
Taip yra todėl, kad dalis lietuvių gyvena ir dirba kartu su tautiečiais, o bendrauti viešumoje jiems tenka nedaug”, – sakė A.Pocevičienė.
Tiesa, vertėjų paslaugų Didžiojoje Britanijoje prireikia net ir jau neblogai angliškai kalbantiems užsieniečiams.
Mat teismų terminai specifiniai, ir tik vertėjai gali gerai išaiškinti jų prasmę.
Verčia iš beveik 100 kalbų
* Policija turi kvalifikuotų vertėjų iš Lietuvos sąrašą, tačiau jiems tenka ieškoti ir Afrikos dialektu kalbančių vertėjų.
* Pernai Londono policija sumokėjo už 97 kalbų vertėjų paslaugas.
* Išlaidos lietuvių kalbos vertėjams didėja ten, kur gyvena daug atvykėlių iš Lietuvos – Kente, Norfolke, Linkolnšyre. Praėjusiais metais šiose vietovėse nemokamos vertėjų paslaugos šalies biudžetui atsiėjo 400 tūkstančių svarų (1,6 milijono litų).
* Vis dažniau reikia vertėjų paslaugų vėliausiai į ES įstojusių šalių piliečiams.
* Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse vertėjų poreikis lenkams ir rumunams jau susilygino, nors Didžioji Britanija pastariesiems darbo rinkos vartus atvers tik kitų metų sausio 1 dieną.
