Lietuvių kalbos egzaminą Liuksemburge ir Briuselyje laikę abiturientai liko nemaloniai nustebę.
Per keturias valandas jie turėjo atlikti dvi užduotis, nors jų draugai ir bendraamžiai Lietuvoje per tą patį laiką rašė tik vieną rašinį.
Liuksemburge gyvenančios abiturientės mama Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) įsitikinusi, kad užsienyje besimokantys lietuviai laikė sunkesnį egzaminą, nors gimtosios kalbos pamokų europinėse mokyklose turi mažiau.
„Praėjusios savaitės pirmadienį grįžusi po egzamino dukra pasakojo, kad ji ir dar 4 lietuviai galėjo pasirinkti egzamine rašyti arba samprotavimo rašinį, arba literatūrinę interpretaciją. Skirtingai nei Lietuvoje, autoriai, kuriais reikėtų remtis, nurodyti nebuvo.
Be to, per 4 valandas dukra turėjo atlikti ir dar vieną pusę egzamino pažymio lemiančią užduotį – suvokimo testą pagal Leonido Donskio tekstą“, - pasakojo moteris.
Lietuvės žiniomis, toks pats egzaminas buvo pateiktas ir Briuselyje europinę mokyklą lankantiems abiturientams. Tačiau Lietuvos dvyliktokai suvokimo teksto šiais metais egzamine neturėjo.
Egzamine – juodi rašikliai
Be to, dvyliktokams Lietuvoje jau išlaikius lietuvių kalbos įskaitą žodžiu, abiturientai europinėse mokyklose egzamino žodžiu dar laukia, bet jo temų nežino.
Nuostabą abiturientės mamai kėlė ir tai, kad egzamino metu Liuksemburgo europinėje mokykloje moksleiviams buvo išdalyti juodos spalvos rašikliai. Lietuvoje brandos egzaminus privaloma laikyti su tamsiai mėlynos spalvos rašikliais.
Pabandžiusi aiškintis, abiturientės mama iš Lietuvos institucijų išgirdo atsakymą, kad tokios yra Europinės mokyklos taisyklės.
Panašų atsakymą išgirdo ir lrytas.lt: Europinėse mokyklose egzaminų sesija ir jos vykdymas yra pačios mokyklos reikalas. Net gimtosios kalbos egzaminai neprivalo sutapti su užduotimis, kurios pateikiamos abiturientams gimtosiose šalyse.
Liuksemburgo europinės mokyklos atstovas Arbenas Lufi lrytas.lt teigė, kad kiekviena šalis, kurios mokiniai mokosi tokioje mokykloje, turi nacionalinį inspektorių, su kuriuo ir ruošiamos gimtosios kalbos egzamino užduotys.
„Tačiau tai konfidenciali informacija, į detales negaliu leistis“, - teigė A. Lufi.
Toks pats egzaminas - ambasadose
Tiek Nacionalinio egzaminų centro, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai teigė, kad europinėms mokykloms egzamino užduočių nė viena šių įstaigų neruošia ir užsienyje gyvenančių abiturientų egzaminų netaiso.
„Tokį patį egzaminą kaip ir Lietuvoje abiturientai gali laikyti Lietuvos ambasadose užsienyje, kaip tai šįmet darė, pavyzdžiui, Maskvoje gyvenantys lietuviai. O tarptautinės mokyklos nėra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. Ten laikomų egzaminų užduočių neruošia ir netaiso nei ministerija, nei Nacionalinis egzaminų centras“, - teigė ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė.
ŠMM Kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė lrytas.lt informavo, kad europinės mokyklos samdo jiems lietuvių kalbos egzamino užduotis rengiančius specialistus, mokytojus ekspertus. Egzaminų užduotys taisyti taip pat siunčiamos į Lietuvą. Tačiau kas užduotis rengia ir taiso – neatskleidžiama.
Nuskriaudžia balų perskaičiavimas
Be to, skiriasi ne tik pačios užduotys, bet ir egzaminų vertinimas. Europinėse mokyklose besimokančių moksleivių žinios vertinamos dešimtbalėje sistemoje, o žemiausias teigiamas pažymys - šešetas. Lietuvoje valstybiniai brandos egzaminai vertinami 100 procentų sistemoje.
„Jei europinę mokyklą baigęs ir lietuvių kalbos egzaminą ten laikęs Lietuvos pilietis norėtų studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje, jo egzaminų balai būtų konvertuojami kaip ir kitų užsienyje mokyklas baigusių stojančiųjų“, - kalbėjo A. Razmantienė.
„Egzistuoja taisyklės, sukurti konvertavimo mechanizmai, formulės, pagal kuriuos perskaičiuojami balai. Klaidinga manyti, kad šešetą užsienyje turintis moksleivis pagal lietuvišką sistemą turės keturis. Balai tokiais atvejais šiek tiek keliami į viršų”, - teigė ŠMM Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.
Nors Liuksemburge mokyklą baigianti lietuvė pasirinko studijas Kanadoje, jos mama teigė žinanti atvejų, kai perskaičiavus balus geri mokiniai tampa silpnais vidutiniokais.
„Mano draugų duktė iš Anglijos grįžo studijuoti į Lietuvą. Mokyklos balai buvo taip „nuskaičiuoti“, kad Anglijoje buvusi gera mokinė Lietuvoje neteko galimybės studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje“, - pasakojo lietuvė.
Moteris įsitikinusi, kad švietimo sistemos specialistai neatsižvelgia į realijas ir neįvertina, kad lietuvių kalbos užsienyje moksleiviai mokosi mažiau, o aukščiausi įvertinimai čia beveik nerašomi.
