Kelis mėnesius triūsusi premjero A. Butkevičiaus sudaryta darbo grupė pažėrė aibę siūlymų: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bazinę pensiją iš „Sodros” perkelti į valstybės biudžetą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio.
Bet Vyriausybė pernelyg drąsiomis teoretikų išvadomis nusprendė beveik nesivadovauti. Išskyrus kelias išimtis.
Tad ką galime turėti nuo kitų metų? Šimtu litų (o vaiką auginantiems tėvams – ir 200 litų) didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kitaip tariant, bevaikis ir minimalią algą gaunantis žmogus per mėnesį uždirbs 15 litų daugiau.
Biudžete šis kuklus žadėtų progresinių mokesčių pakaitalas pramuš 170 mln. litų skylę.
Iždas šiek tiek prarastų ir sumažinus dividendų mokestį nuo 20 iki 15 proc. Neišsipūs biudžetas ir nuo to, kad bus paliktos galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui ar vaistams.
Tad skyles reikia kaip nors kamšyti. Numatyta įvesti 15 proc. pajamų mokestį didesnei negu 10 tūkst. litų sumai, gautai už indėlių palūkanas ir pelną, uždirbtą teikiant paskolxas arba pardavus vertybinius popierius.
Pavadinti tokį sprendimą indėlių palūkanų apmokestinimu vargu ar kas ryšis. Mat dabartinėmis sąlygomis, kai metinės palūkanos bankuose prasideda nuo 0,3 proc., o kredito unijose siekia iki 3,5 proc., norint uždirbti 10 tūkstančių reikia turėti indėlį nuo kelių šimtų tūkstančių iki trijų milijonų litų.
Vis dėlto tai ženklas, kad ateityje gali būti apmokestintas visas pelnas už palūkanas. Bet kol kas biudžetui tai vargu ar duos didesnių pajamų.
Praradimus daugiausia tikimasi kompensuoti didėsiančių akcizų alkoholiui ir tabakui sąskaita. Cigarečių pakelis nuo kitų metų vidutiniškai turėtų pabrangti apie 30 centų, alaus butelis, Vyriausybės apskaičiavimu, – maždaug trimis centais.
Tiesa, pirminiame Finansų ministerijos projekte buvo siūloma akcizą alui didinti daugiau nei 35 procentais. Toks šuolis būtų buvęs didžiausias Lietuvos istorijoje. Bet vėliau buvo atsikvošėta.
Padidinus mokesčius už alkoholį papildomai tikimasi gauti 61,5 mln., o už tabaką – 20 mln. litų. Visa tai būtų labai gražu, jei ne sena tiesa, kad akcizo mokesčio lazda Lietuvoje visuomet turėjo ir tebeturi du galus.
Tabako pramonės atstovai tvirtina, kad nelegalių rūkalų Lietuvoje tik gausėja: pernai kontrabandinės cigaretės užėmė net 35 proc. rinkos. Nelegalaus alkoholio gamintojų ir pardavėjų taip pat apstu, pažaboti pavyksta tik pavienius.
Kol valstybės sienos tebėra kiauros, o gyventojai mielai perka kontrabandines ar nelegalias prekes, tiksliai prognozuoti, kiek padidės įplaukos už akcizus, yra pernelyg drąsu.
Bet kuriuo atveju šie mokesčių pakeitimai išties vargu ar gali būti pavadinti reforma. Juolab jie nė iš tolo neprilygsta mokesčių perversmui, kurį 2008 metų pabaigoje surengė A.Kubiliaus Vyriausybė.
Kita vertus, sunku prognozuoti, ar Vyriausybės parengti projektai bus palaiminti Seime. Jei ir taip, kova bus labai aštri. Ir pagalius į ratus nusiteikusi kaišioti ne vien opozicija.
Antai Darbo partijos atstovai ne tik atvirai kritikuoja šiuos siūlymus, bet ir pateikė šūsnį savų.
Jau parengtas „darbiečių” projektas dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio mėsai ir daržovėms, siūloma neskaičiuoti „Sodros” mokesčio nuo didesnio nei 5 tūkst. litų atlyginimo, o mokesčio lengvatą šildymui pakeisti kompensacijomis neturtingiems piliečiams.
Negana to, „darbiečiai” norėtų nuo kitų metų iki 1200 litų padidinti minimalų atlyginimą, o neapmokestinamąsias pajamas – iki tūkstančio litų.
Šios politinės jėgos projektai iš pažiūros gal ir patrauklūs, tačiau biudžetui gali būti labai pavojingi. Vien sumažinus mokesčius mėsai arba daržovėms iždo pajamos gali sumenkti 600 mln. litų.
V. Uspaskicho aiškinimai, kad dėl to bus sukurta 50 tūkstančių papildomų darbo vietų, vargu ar virstų realybe.
Akivaizdu, kad visa tai kertasi su Vyriausybės planais.
Savo norų turi ir „tvarkiečiai”, ne kartą pareiškę esantys už klasikinių progresinių mokesčių įvedimą. Tiesa, iš pastarųjų politikų konkrečių skaičiavimų ar siūlymų kol kas nesulaukta.
Todėl mūšis dėl mokesčių parlamente bus labai rimtas. Juolab kad saviškių parengtus projektus į miltus malė ne bet kas, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas B. Bradauskas.
Aišku tiktai viena – mokesčių fronte nuo kitų metų permainų nebus išvengta. Reikia tikėtis, kad jos nebus revoliucinės ir nebus atidėliojamos iki metų pabaigos bei priiminėjamos tik kartu su 2014-ųjų biudžetu.
Juk kaip jau parodė ankstesnės Vyriausybės veiksmai, tokie perversmai ir užsienio investuotojams, ir Lietuvos verslininkams yra peilis po kaklu.
