Šalies vadovė pabrėžia, jog privalome išsaugoti tiesą apie masinius trėmimus ir neleisti sumenkinti ar iškraipyti mūsų istorijos.
Lietuvos vadovės teigimu, Birželio 14-oji mus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji - ir žmonių, ir valstybės atmintyje.
„Istorija palieka faktus, liudijimus, galimybes interpretuoti. Tačiau šiandien, stovėdami čia ir prisimindami okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas, mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ar nereikalinga“, - sako prezidentė.
Tik tiesa ir atvirumas, pasak šalies vadovės, gali padėti išvengti manipuliavimo istorija, atremti informacinio saugumo grėsmes, sustiprinti pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe.
1941 metų birželio 14-ąją sovietai pradėjo masinius trėmimus. Per visą tremčių laikotarpį iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 280 tūkstančių žmonių.
„Tai buvo konkretūs žmonės, išplėšti iš savo šeimų, namų, sukišti į vagonus ir pasmerkti mirčiai. Tačiau šie žmonės visomis išgalėmis laikėsi įsitvėrę gyvybės - buvo kartu, dalijosi paskutiniu kąsniu, troško sugrįžti į Lietuvą ir padėti jai prisikelti“, - pabrėžia šalies vadovė.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva yra bene vienintelė iš buvusių sovietinių valstybių, masiškai ir viešai pradėjusi skelbti KGB dokumentus.
Seime penktadienį minint Gedulo ir vilties dieną skambėjo raginimai nepamiršti okupacijos ir trėmimų padarytos skriaudos tautai ir valstybei, patirtį apie išgyventą tragediją perduoti ateinančioms kartoms.
„1939-1941 metų sovietų teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas, genocidas, jis tęsėsi pokario metais ir iššaukė dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame jo liudytojai. Neleiskime, kad būtų užmiršta didžiulė skriauda tautai ir valstybei. Tik žinodami istorinę praeitį, sukursime geresnę ateitį“, - į Sibirą su šeima būdamas kūdikiu ištremtas konservatorius Arimantas Dumčius.
„Štai tokios 1939-1941 metų trėmimų ir įkalinimų pasekmės: iš 17 tūkst. 500 tremtinių mirė kas šeštas, 1 tūkst.329 tremtinių likimas nežinomas. Iš 10 tūkst. 845 politinių kalinių žuvo beveik trečdalis, be žinios dingo 3 tūkst. 974 žmonės“, - pirmųjų trėmimų statistiką savo kalboje vardijo A. Dumčius.
Seimo pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas pažymėjo, kad reikia užtikrinti, kad tai, „ką iškentėjo mūsų protėviai, neliktų vien tik jų ar jų šeimos narių skausmu“.
„Jiems (gimusiems jau nepriklausomoje Lietuvoje - red.) privalome papasakoti viską. Jie turi žinoti, kas ir kodėl įvyko. Sužinoti nuogą, nepagražintą tiesą. Tam, kad suvoktų bei įvertintų tai, ką turime šiandien“, - kalbėjo V.Gedvilas.
Jis sakė, jog vyresnės kartos žmones dar ir šiuo metu išgirdus žodį „Sibiras“ nukrečia šiurpas. „Ar krečia jis jaunąją kartą? Galvočiau, kad taip. Nes tai, kas išgyventa, perduodama iš kartos į kartą su krauju. Tai įspaudas, kurio niekas nesunaikins, kuris visuomet bus su mumis“, - kalbėjo parlamento vadovas.
Seimo pirmininkas savo kalboje pažymėjo, jog jaunoji karta praeičiai, jos puoselėjimui ir išsaugojimui teikia išskirtinę reikšmę, ir ekspedicija „Misija Sibiras“ - bene garsiausias, tačiau ne vienintelis iš jų.
„Susidomėjimas šia misija, gausus kandidatų skaičius, plati net ir menkiausių detalių sklaida viešojoje erdvėje akivaizdžiai byloja, kad ir gimusiems po 1990-ųjų svarbu atrasti iš gūdžios praeities ateinančią savastį. Padėkime jiems. Skatinkime juos. Kalbėkime su jais. Kartu saugokime tai, kas yra mūsų visų“, - kalbėjo V .Gedvilas.
