„Būtinai kreipsimės dėl sūnaus šmeižto, mes jai šito neatleisime, apšmeižė per visą Lietuvą. Tegul ir atsako už savo žodžius”, – vakar sakė Aleksandras Ūsas.
"Lietuvos rytas" rašo, kad dėl L. Plėšnienės paskleisto šmeižto A. Ūso tėvai, našlė ir Laimutė Stankūnaitė su savo tėvais jau kartą kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Buvo pasiūlyta su L. Plėšniene santykius aiškintis privataus kaltinimo tvarka.
Pasak A. Ūso, taip ir bus padaryta, kai paaiškės, ar Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) skųs Aukščiausiajam teismui išteisinamąjį nuosprendį jo sūnui.
Būtų stabdęs bylą
Ikiteisminis tyrimas dėl L.Plėšnienės fantazijų buvo pradėtas praėjusių metų gruodžio 4 dieną, netrukus po A.Ūso visiško išteisinimo.
Pradėti tyrimą prašė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Egidijus Motiejūnas. Jis L.Plėšnienę apklausė ikiteisminio tyrimo metu.
„Jos parodymai galėjo pakeisti visą bylos eigą.
Jeigu tai, ką ji kalbėjo televizijos žurnalistams, o vėliau man, būtų pasitvirtinę, būčiau prašęs A.Ūso bylos nagrinėjimą stabdyti ir grąžinti į prokuratūrą tyrimui papildyti”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo prokuroras.
Pasak E.Motiejūno, aiškinantis, ar tikrai pas L.Plėšnienę su L.Stankūnaite, Violeta Naruševičiene ir šios dukterimi buvo atėjęs A.Ūsas, kuris nuo lyties organo prašė pašalinti vyndėmę, buvo atlikta daug darbo.
Apklaustos abi mirusiojo žmonos – su viena jų vyras gyveno dvylika metų, o su kita trejus metus, nuo gimimo Andrių auginę jo tėvai.
Nė vienas jų dėmių ant A.Ūso lyties organo nėra matę.
Neatpažino net seserų
Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.
L.Plėšnienė televizijos laidoje teigė, kad pašalinti tokio dydžio vyndėmės, kokia esą buvo ant A.Ūso lyties organo, nepalikus randų neįmanoma, tačiau parodžius jai pomirtines kauniečio nuotraukas jokių operacijos žymių ir pati neįžvelgė.
Onkologė iš jai parodytų nuotraukų neatpažino netgi seserų L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės, kurios esą buvo pas ją atėjusios.
Keisti pacientai
L.Plėšnienė nemalonumų savo kalbomis prisidarė daugiau kaip prieš metus.
Netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos laikinosios globėjos Neringos Venckienės namų vienoje laidoje kalbėjusi onkologė teigė prieš porą metų savo privačiame kabinete sulaukusi netradicinės šeimos – dviejų moterų, stambaus vyro ir mergaitės.
Pasak jos, be išankstinės registracijos atvykusi kompanija pareikalavo vyrui nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, kuri „buvo didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų”.
Po to vyras prie vaiko ir abiejų moterų lyg niekur nieko išsitraukė savo lyties organą ir pareikalavo, kad vyndėmė būtų panaikinta.
Onkologė televizijos žiūrovus tikino, kad šalinti pigmentinę dėmę ji atsisakė, todėl buvo apšaukta vyresnės moters (V.Naruševičienės. – Red.).
Ši moteris, pasak L.Plėšnienės, norėjo, kad ji apžiūrėtų ir jos dukterį, tačiau tokiai apžiūrai pasipriešino pati mergaitė, kuri „pradėjo klykti ir draskytis”.
Jokių įrodymų neturi
Onkologė televizijos laidoje teigė neabejojanti, kad pas ją buvo apsilankęs A.Ūsas, L.Stankūnaitė ir V.Naruševičienė su dukterimi.
Tai ji supratusi vėliau, pamačiusi išgalvotos pedofilijos istorijos herojus per televiziją.
L.Plėšnienė savo „paciento” duomenų neužsirašė. Esą L.Stankūnaitė pradėjo juos diktuoti, tačiau sesuo jai paliepė tylėti.
Onkologė aiškino, kad labai gerai įsiminė, jog šeima buvo iš Garliavos. Esą tai jai kelis kartus pakartojo L.Stankūnaitė.
Po šios laidos Drąsiaus Kedžio ir jo sesers šalininkai ėmė rėkti, jog tai tik patvirtina, kad A.Ūsas buvo pedofilas, o L.Stankūnaitė pardavinėjo jam savo dukterį.
Už melagingų parodymų davimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
