Tai, kad ji remia dešiniuosius, bet nemėgsta kairiųjų, ypač ją išauginusių socialdemokratų, buvo aiškiai matyti visą laiką.
Nieko keista, kad įtampa tarp prezidentės ir dabartinės Seimo daugumos augo, nuolat išsiliedama konfliktais. Tokiais, kaip reikalavimas nedelsiant pašalinti iš posto ūkio ministrę B. Vėsaitę.
Šį antradienį skaitydama metinį pranešimą prezidentė toliau tęsė karą prieš Seimo kairiąją daugumą.
Tiesa, šį pranešimą galima laikyti stipriausiu iš iki šiol skaitytų. Anksčiau tai buvo tik „kietomis” frazėmis nesėkmingai nuspalvintos pilkos ir abstrakčios vyriausiosios šalies valdininkės kalbos, o šįkart iš tribūnos bylojo tikra politikos lyderė.
Bet tai buvo aiškiai dešinioji politikė, kuri ir vartojo tą pačią retoriką, ir piešė tokį patį Lietuvos bei pasaulio vaizdą kaip ir konservatorių ar liberalų lyderiai.
Lietuva – ne tik visai netoli klestėjimo viršūnės, bet ir tapo visos Europos švyturiu. Žinoma, yra visokių senų problemų, bet jos jau beveik išspręstos, o kai kurios, pavyzdžiui, emigracija, – apskritai ne bėda.
Tačiau aplink vis tvirtėjantį Lietuvos daigelį toliau būriuojasi tamsiosios blogio jėgos, kurių pagrindinės, aišku, Rytuose. Būtent tos jėgos ir jų vidaus samdiniai – visų šalies bėdų ir pavojų šaltinis.
Dar viena grėsmė – dabartinė valdžia, kuri veržlią šalies pažangą gali sustabdyti ne tik dėl savo tingumo bei nemokšiškumo, bet ir parsidavėliškumo toms pačioms blogio jėgoms.
Juk daug kartų girdėtą tokią dešiniųjų panegirikos sau patiems abėcėlę kone žodis žodin pakartojo D.Grybauskaitė.
Ši deklaracija, ko gero, ir buvo stipriausias metinio pranešimo akcentas.
Tad tokioms temoms kaip kova su korupcija, teismų ravėjimas ar užsienio politika beveik neliko vietos. Kalbėdama apie tai D. Grybauskaitė jau labiau priminė oratorę, kurią girdėjome anksčiau.
Su žemėmis sumaišiusi ekonomikoje ir energetikoje esą nieko nedarančią, o tik darbo grupių prikūrusią Vyriausybę, prezidentė vėl neatskleidė, ką, jos nuomone, reikėtų konkrečiai daryti, tik pasakė, kad reikia dirbti greičiau ir daugiau.
O užsiminusi apie teismus ir korupciją šalies vadovė mestelėjo kelis skaičius, esą liudijančius, kad ir čia padėtis vis gerėja.
Kita vertus, ką čia daug kalbėti gavus skambų antausį nuo teismų, paskelbusių, kad prezidentė nepagrįstai persekiojo buvusius FNTT vadovus, kuriuos kaltino nutekinus informaciją apie „Snoro” uždarymą.
Užsienio politikai D. Grybauskaitė skyrė tik kelias abstrakčias frazes apie Rytų kaimynystę ir dešiniųjų radikalų stiliumi kirto Lenkijai, kad ji esą uždarinėja tenykštes lietuvių mokyklas.
Žinoma, tokį „optimistinį” ir „patriotinį” pranešimo toną, kuriuo ypač džiaugėsi dešinieji, prezidentė greičiausiai pasirinko dėl to, kad Lietuva tuojau švęs pirmininkavimo Europai šventę.
Bet buvo akivaizdu ir tai, kad D. Grybauskaitė dar aiškiau orientuojasi į dešinįjį rinkėją, kurį greičiausiai ir regi savo pagrindine atrama per būsimus prezidento rinkimus.
Šalies vadovės viltis, be abejo, yra ir tie rinkėjai, kuriuos nuo savęs nustums pati dabartinė valdžia – skandalais ar tarpusavio rietenomis.
Užvakar „darbiečiai”, „tvarkiečiai” ir metiniame pranešime specialiu dėmesiu „pamaloninta” Lietuvos lenkų rinkimų akcija pamėgino pasiekti revanšą prieš prezidentę – priimti įstatymų pataisas, kurios leistų Seimui atleisti įstaigų vadovus, kurių metinės ataskaitos jam nepatinka.
Tokių institucijų – net 15. Svarbiausios jų – teisėsaugos įstaigos ir specialiosios tarnybos, kurias už trumpo pavadžio laiko D. Grybauskaitė.
Minėtų pataisų sumanytojai įtemptą kovą pralaimėjo vos kelių balsų persvara – mat į krūmus spruko socialdemokratai. Juos partneriai tiesiog Seimo salėje apkaltino išverstakailiškumu ir išdavyste.
Matyti, kad prezidentės pliekiamų kairiųjų viršūnėse nagų niežulį kol kas nugali baimė ir noras šventos ramybės.
Bet kokiu atveju užvakarykštis nesutarimas dar padidins įtampą valdančiojoje koalicijoje, iš kurių didžiausia – socialdemokratų ir „darbiečių” priešprieša.
Beje, kartu padidėjo pavojus ir socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui V. Andriukaičiui, kurį seniai pešiojo ne tik jam šią savaitę interpeliaciją pateikę liberalai, bet ir „darbiečiai”.
Vis garsesnis braškesys girdėti netgi pačių socialdemokratų rūme.
Aršiausi vadinamųjų senųjų socialdemokratų sparno lyderiai, tokie kaip Seimo vicepirmininkas A. Sysas, jau atvirai kimba į atlapus atsargiajam premjerui A. Butkevičiui ir jo aplinkai.
Maištininkai, pastarajame socialdemokratų suvažiavime pliekę vedlius dėl vertybių išdavystės ir trypčiojimo vietoje, dabar nori pasitelkti partijos etikos sargus.
Reikalaujama prikalti prie stulpo finansų ministrą R. Šadžių, blokuojantį progresinius mokesčius, ar teisingumo ministrą J. Bernatonį, savavališkai švelninantį partijos poziciją dėl naujos atominės elektrinės.
Įtariama, jog būtent dėl pastarojo projekto neteko posto B. Vėsaitė, kuri ne tiktai buvo griežtai prieš jį nusiteikusi, bet ir esą buvo užsimojusi išsiaiškinti ten slypinčius prezidentės globojamų konservatorių interesus.
Regint tokias kibirkštis ir platėjančius plyšius, didėja D. Grybauskaitės viltis galutinai susigrąžinti pagrindinės politinės žaidėjos statusą.
Apžvalgininkas
