Pagal P. Zavišos pateiktą projektą nuo Seimo rūmų iki Televizijos bokšto palei Nerį tereikia nutiesti medinį pėsčiųjų bei dviratininkų taką ir taip be didelių investicijų Vilnius taptų pravažus.
Miestiečiai galėtų saugiai naudotis pačiame Vilniaus centre esančiais žaliaisiais plotais, iš kur atsiveria nuostabūs Neries pakrančių vaizdai.
Kelias prasidėtų „Žvėryno kvadrate” – poilsio aikštelėje, įrengtoje priešais Verslo trikampį.
„Pačiame miesto centre, priešais Vingio parką, nuo kito Neries kranto atsiveria puikūs vaizdai, tačiau retas vilnietis ryžtųsi čia ilsėtis”, – aiškino P. Zaviša savo idėją.
Girtuoklių ir benamių valdos
Šiuo metu palei Nerį išsiruošę pasivaikščioti žmonės vengia sukti į kairę nuo Žvėryno tilto.
Praeiti pro privačių sklypų tvoras beveik neįmanoma: kelio nėra, krantinė apžėlusi krūmais, sunku neįkliūti į kemsynus. Suoliukų geriau nesidairyti. Truputį aptvarkyta tik dalis ties pėsčiųjų tiltu į Vingio parką.
Šiais Vilniaus plotais daugiausia naudojasi girtuokliai, smulkūs chuliganai ir benamiai. Paprastam piliečiui čia ateiti nesaugu: nėra apšvietimo, šiukšlina ir tikrai nemalonu brautis atsitiktinai pramintais takais.
Tačiau pagal įstatymus upės krantinė negali būti privati valda, o šio ploto visiškai pakaktų 3,5 metro pločio pėsčiųjų bei dviratininkų takui nutiesti.
P. Zavišo skaičiavimu, dviratininkai iš Antakalnio ar Baltupių naujuoju keliu palei Nerį atsidurtų kitame Vilniaus pakraštyje per keliolika minučių, o pėsčiomis iš Lazdynų Gedimino prospektą būtų galima pasiekti per pusvalandį.
Miestui grąžintų upę
Nutiesus kelią, miestui būtų grąžinta ir upė. Jei vilniečiai turėtų poreikį eiti prie upės, pakrantėse pradėtų kurtis verslininkai, kavinių savininkai, baidarių nuomotojai.
Nuo seno architektai suka galvą, kaip atgaivinti Nerį.
P. Zaviša net linkęs tikėti gandais, kad Neries krantinę rekonstravo kariškiai, planuodami patogiai ja pasinaudoti savo reikmėms.
Taip, jo manymu, būtų galima paaiškinti, kodėl krantinėje pilna sunkiai logika paaiškinamų nusileidimų bei pakilimų ir neprieinamose vietose išgrįstų aikštelių. Tiesa, tuo metu Neris buvo kur kas sraunesnė.
Suoliukai – iš atliekų
Menininko skaičiavimais, nutiesti 4,5 kilometro ilgio medinį kelią nuo centro iki Lazdynų bei Karoliniškių ir įrengti nusileidimus nuo stataus kranto kainuotų nuo 5 iki 9 mln. litų.
P. Zaviša tikisi, kad tokį kelią finansuotų Europos Sąjunga, jei miestas sutiktų padengti bent dalį išlaidų.
Apšviesti medinį kelią neturėtų daug kainuoti. Menininkas siūlo panaudoti medžius ir ant jų kabinti Dailės akademijos studentų pagamintus šviestuvus.
Patogūs suoliukai galėtų atsirasti pusvelčiui, pasinaudojus užsienio šalyse išbandytu būdu: tereikia leisti pusę suoliuko kainos sumokėjusiems žmonėms ant jo pakabinti lentelę su savo vardu arba norimu užrašu.
P. Zaviša siūlo suoliukus gaminti iš presuotų šiukšlių, kurias neribotais kiekiais žada tiekti judėjimas „Darom”.
Numatyti ir būdai, kaip išvengti ledonešio keliamų pavojų.
Aikštelė tinka šventėms
Menininkai siūlo kelio pradžią pažymėti „Žvėryno kvadratu” – natūraliai Neries vingio suformuota stačiakampe aikštele priešais A. Goštauto gatvėje esantį Verslo trikampį. Šiuo metu sunku atspėti, kokiu tikslu šis plotas išasfaltuotas.
Įrengus toje vietoje 200 kvadratinių metrų aikštelę, ją būtų galima naudoti ir įvairiems renginiams: kinui po atviru dangumi, teatro spektakliams, ugnies fakyrų pasirodymams, šokiams, nes ji puikiai matoma iš kito Neries kranto ir kelių ten esančių daugiaaukščių, įskaitant viešbutį.
Vilnius gautų dar vieną sceną po atviru dangumi miesto šventėms rengti, o kitomis dienomis miestiečiai turėtų kur patogiai atsipūsti po darbo.
Dailės akademijos magistrantė Ieva Gabytė siūlo ten sumontuoti keturias pasyvias metalines plokštes, kurios suktųsi aplink savo ašį ir kiekvienai veiklai formuotų vis kitą erdvę. Jas būtų galima paversti ir sūpynėmis.
Ant vandens siūloma įrengti 20 metrų ilgio pontoną, kuriuo baidarininkams būtų patogu išlipti į krantą, o saulėtą dieną miestiečiai galėtų išsitiesti su maudymosi kostiumais.
