Pristatydamas šių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos banko vadovas nuogąstavo, kad savivaldybės gali taip prasiskolinti, jog dirbs jau tik tam, kad grąžintų skolas.
– Ar šios niūrios prognozės turi rimtą pagrindą? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Druskininkų mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko.
– Manau, kad Lietuvos banko vadovas labai perdeda kalbėdamas apie savivaldos skolų grėsmę. Savivaldybės savo biudžetuose numato paskolų grąžinimą, palūkanų mokėjimą. Finansinė situacija yra valdoma.
Pavojų kelia ne savivaldybių veiksmai, o valstybės įstaigų įsivaizdavimas, kad savivalda gali gyventi bado dietos sąlygomis.
Jei požiūris nesikeis ir nebus persvarstytas savivaldybių finansavimas, iš tiesų atsidursime arba ant bankroto slenksčio, arba mūsų miestai bus nutriušę, apleisti, gatvės neremontuotos ir neapšviestos.
– Tačiau V. Vasiliauskas teigia, kad savivaldybės, mėgindamos pridengti savo skolas, net gudrauja – skolinasi iš savo įmonių. Ar ilgainiui tai nepakirs savivaldybių finansinio stabilumo?
– Vengiu kalbėti drastiškai, bet Lietuvos banko vadovui derėjo pasidomėti priežastimis, kodėl išaugo savivaldybių skolos.
Kai atėjo sunkmetis, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nurėžė maždaug 30 proc. lėšų, skiriamų savarankiškoms savivaldybių funkcijoms – komunaliniams reikalams, miestams tvarkyti, projektams finansuoti, o tai sudaro apie pusę visų išlaidų.
Kaip pragyvensime, tuomet nebuvo paklausta.
Tai tas pat, kaip žmogui mokėti kelis kartus mažiau, nei reikia pragyventi, ir dar stebėtis, kad jis, nenorėdamas mirti iš bado, skolinasi.
Per pastaruosius penkerius metus lėšos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms buvo arba dar mažinamos, arba geriausiu atveju paliekama ta pati bado dieta.
O valstybės įstaigų biudžetas augo, todėl jos, skirtingai nei savivaldybės, ir nėra įsiskolinusios.
– Ar ir dabartinė socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė taip skriaudžia savivaldybes?
– Socialdemokratai valdo tik pusmetį, o šių metų biudžetą parengė dar ankstesnioji valdžia.
Šią savaitę numatytas merų susitikimas su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Viena svarbiausių pokalbio temų – savivaldybių finansinė situacija ir kitų metų biudžetas. Tikimės, kad premjeras mus išgirs.
– Vis dėlto savivaldybių skolos labai skirtingos. Gal vieni miestai mažiau prasiskolino todėl, kad beveik nesiėmė vykdyti investicinių projektų, o gal rado būdų, kaip papildyti savo biudžetą?
– Nemėgstu kritikuoti kitų savivaldybių vadovų.
Kiekvienas meras tvarkosi taip, kaip jam leidžia dirbti savivaldybės taryba.
Bet jei atidžiau pasižiūrėtume į miestų, kurie neturi skolų, biudžetą, pamatytume, kad jie gauna paramą iš visokių specialiųjų fondų.
– Turbūt kalbate apie Visaginą?
– Jūs pats įvardijote miestą, o aš tyliu. Bet kai gauni tiek pinigų iš tų fondų, gali kaip inkstas taukuose vartytis ir bėdų nematyti.
Vienas kitas miestelis ir jokių didesnių projektų nevykdė. Mažame mieste pakanka ir kokį nediduką objektą parduoti, kad vėliau galėtum keletą metų be skolų gyventi.
Druskininkai dabar pasiskolinę apie 17–18 mln. litų, o vykdome daug projektų. Norėdami kuo mažiau skolintis net bėgius aukcionuose pardavinėjome ir ieškojome visokių kitokių būdų, kaip suktis iš padėties.
Antai siūlome privatizuoti „Nemuno” sanatoriją, kuri vertinama 30 mln. litų. Gavę šiuos pinigus, galėtume padengti visą skolą ir dar liktų.
Bet dabar, kai ateina ES paramos lėšos, būtų nusikaltimas, jei jų nepanaudotume. O taip ir atsitiktų, jei nesiskolintume, nes savivaldybės turi prisidėti prie ES remiamų projektų.
Anksčiau ar vėliau šių labai reikalingų projektų vis viena tektų imtis, tiktai dabar 50 proc. išlaidų ar net didesnę dalį padengia ES. Negana to, jei projektus atidėtume, viskas tik pabrangtų.
Todėl ir skolinamės, kad galėtume pridėti savo finansinę dalį. Užtat renovuojame pastatus, gatves, parkus.
Negi geriau nesiskolinti, bet negauti ES pinigų ir nieko nedaryti? Manau, žmonės to nesuprastų ir neatleistų merams tokio apsileidimo.
