Teismas paskelbė, kad nuostata, kuria panaikinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymas, palengvinantis lietuvių kalbos egzamino laikymą tautinių mažumų abiturientams, įsigalioja nuo 2013 metų rugsėjo 1 dienos.
Priimdamas sprendimą teismas pažymėjo, kad pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindinės konvencijos 4 ir 12 straipsnius šalys įsipareigojo pasiekti, kad tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti vienodą išsilavinimą.
Teismas akcentavo, kad ši nuostata turi būti įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialios ir valstybinės kalbos pripažindamas, kad šių teisių pusiausvyrą valstybė privalo garantuoti.
Lenkų frakcijos atstovo Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, galima buvo tikėtis visko, ypač po šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasisakymų.
„Kai buvo sukurta neigiama atmosfera tautinių mažumų atžvilgiu, ypatingai iš šalies vadovės, kai nelaukiant teismo sprendimo buvo išsakytos neigiamos nuostatos. Todėl buvo sunku tikėtis ko kito“, – kalbėjo jis.
Lenkų frakcijos atstovo Seimo nario Juzefo Kvetkovskio teigimu, teismas neįsigilino į realią situaciją. Esą lygios galimybės buvo pažeistos tuomet, kai prieš porą metų buvo priimtas sprendimas netaikyti pereinamojo laikotarpio tautinių mažumų moksleiviams.
„Jei abiturientai startavo ne vienodomis sąlygomis, tai kaip galima tikėtis lygių galimybių? – klausė jis – Teismo sprendimas šališkas, jam įtakos turėjo tautinėms mažumoms nepalanki politinė situacija Lietuvoje.“
Ministras privalo atsiprašyti abiturientų
Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis turi atsiprašyti abiturientų ir koreguoti Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.
Akivaizdu, kad tai ką priėmė švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu yra plikas politinis sprendimas, nepagrįstas jokiais ekspertiniais vertinimais. Tokie koaliciniai, politiniai, įtakų padiktuoti, sprendimai daromi šiuometinių abiturientų sąskaita“, – įsitikinęs jis.
Politiko įsitikinimu, teisėti abiturientų lūkesiai buvo pažeisti: „Laikydami lietuvių kalbos egzaminą abiturientai žino, kad jis – vienintelis privalomas egzaminas stojant į bet kurią aukštąją mokyklą.“ Nesutarė dėl palengvinimų būtinybės
Parlamentarų teigimu, dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviams sudaromos nelygiavertės sąlygos.
Esą nelygų mokymosi valandų skaičių kompensavo ankstesni palengvinimai – leidimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams padaryti daugiau klaidų.
Tuo tarpu ŠMM atstovai tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Esą tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.
Atmetė prašymą nagrinėti skubos tvarka
Kovo pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka, argumentuodamas, kad ji yra itin sudėtinga, o nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
Toks sprendimas paliko galioti švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažinamas nuo 500 iki 400.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius. Teismui įsakymą apskundę Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai tvirtino, kad įsakymu numatant išimtis atsisakoma bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
„Mokymosi pasiekimų patikrinimai turi būti organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams“, – įsitikinęs buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių byloje keliamų klausimų yra leistinos pozityviosios diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.
Teismas taip pat kreipėsi į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos mokslų akademijos bei Europos teisės departamento teisės ekspertus, prašydamas pareikšti nuomonę.
Ministras buvo nusivylęs
Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį nuvylė LVAT sprendimas nenagrinėti skubos tvarka bylos dėl lietuvių kalbos egzamino.
Ankščiau ministras tikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra pasiruošusi ir vienam, ir kitam variantui. „Užduotys jau yra paruoštos ir vienam, ir kitam egzaminų variantui. O moksleiviams reikia ruošis lietuvių kalbos egzaminui, o ne vienam ar kitam variantui“, – kalbėjo ministras.
