Duokite mums gyvą Rusijos šnipą su antrankiais

Nors Andrius Užkalnis čia neseniai rašė likęs vieninteliu apžvalgininku, neparašiusiu apie tai, kad „atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina“, norėčiau pratęsti šią temą ir subtiliai užsiminti mūsų specialiosioms tarnyboms, kad dabar jau pats laikas pagrįsti prezidentės metinio pranešimo žodžius ir prieš kameras pareikšti įtarimus bei uždėti antrankius bent vienam Rusijos įtakos agentui.

Daugiau nuotraukų (1)

Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Jun 18, 2013, 11:05 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 10:21 AM

Kadangi jau ne kartą viešojoje erdvėje esu pavadintas aršiu rusofobu, belieka pateisinti šį titulą ir įvardinti tai, kas pastaruoju metu tiesiog tvyro ore, bet taip ir lieka neišsakyta.

Prevencija labai reikalinga. Bet neužtenka pasakyti, kaip tai padarė Valstybės saugumo departamentas 2012 m. pavasarį, kad iš Rusijos ateina dideli pinigai Visagino atominės elektrinės projektui žlugdyti, o paskui mėgautis vaizdu, kaip už juos nuperkamas referendumas... Neužtenka, kad tai savo metiniame pranešime užuominomis pakartojo prezidentė, referendumą pavadinusi farsu.

Kažkas turėjo atsekti tuos pinigų srautus nuo rusiško kapitalo šaknis turinčių įmonių iki konkrečių agitatorių ir prieš kameras uždėti jiems antrankius. Suprantu, kad tai baisiai sudėtingai tiriami dalykai. Bet mūsų visuomenę geriausiai paveiktų pranešimas, kad pareikšti įtarimai bent vienam įtakos agentui, už atlygį kažką padariusiam Rusijos labui.

Nebūtinai pačiam svarbiausiam, gali būti ir koks neatsargus žioplys ar nuoširdus rusofilas, pats nesuvokiantis, iš kur gauna paramą. O tai dabar kažkaip niekam visai nebaisu rusiškus pinigus kišenėn dėtis. Net per petį apsidairyti nesinori.

Nemanykite, kad jums ar man tuos ryšius taip paprastai, panaršius internete ar su kuo nors pasikalbėjus, pavyks atskleisti. Tik prezidentė gali subtiliai pareikalauti iš VSD pagrįsti jos metinio pranešimo žodžius bent vienu parodomuoju areštu.

Pradėjus tai aptarinėti, paprastai pasigirsta žaliųjų balsas: „Tik nereikia mums čia prikišti Gazpromų...“ Priežodžio apie degančią kepurę jiems taip pat nepriminsiu.

„Priėmus įstatymų pataisas, atvėrusias galimybę Lietuvai pasirašyti sutartį dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos su JAV kompanija „Chevron“, Seimo narių, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės elektroninį paštą užplūdo Žemaitijos gyventojų protesto laiškai,“ - pirmadienį Lino Balsio balsu pranešė Žaliosios politikos institutas.

Nereikia būti slaptuoju agentu, kad galėtumėte atsekti, kaip tie laiškai su iš anksto parengtu tekstu bei adresais, kur juos reikia siųsti, buvo patalpinti žaliųjų interneto svetainėse, o jų nuorodas tie patys žalieji bendrino ir siuntinėjo savo virtualiems draugams per socialinius tinklus. O paskui savo pačių sukurtą tekstą pateikia kaip „Žemaitijos gyventojų protesto akciją“.

Radikali žaliųjų ideologija bet kokiose užsienio investicijose ir vietiniame versle mato priešą. O visame pasaulyje veikianti JAV korporacija - idealus taikinys. Idealiame žaliųjų pasaulyje nėra nei verslo, nei pinigų, žmonės gyvena ekologiškose bendruomenėse, šiaudinėse lūšnelėse, draugiškai šlamščia savo pačių mėšle užaugintas balandas, gimdo ėdžiose ir miršta 30-ies nuo užkrečiamų ligų, kurias išgydytų paprasčiausi antibiotikai.

Kai tokį utopinį rojų jie pabando propaguoti savo pavyzdžiu, nusiperka žemės ir ten tvarkosi pagal savo supratimą, niekam tai ypatingai netrukdo. Gyvenimo būdo televizijos laidos turi ką parodyti kaip egzotiką, dėl kurios nereikia skristi į tolimus kraštus.

Kol myžalbarzdžiai hipiai bandydavo naiviai skleisti apsirūkius susapnuotas savo vizijas, jokios grėsmės negalėjo įžvelgti net ir visiški paranojikai. Žaliųjų organizacijų veikla Lietuvoje vos ruseno du dešimtmečius. Tik nesakykite, kad per tą laiką nebuvo pavojingų aplinkai projektų. Visuomenė negirdėjo žaliųjų balso, nes jie paprasčiausiai neturėjo išteklių savo ideologijai skleisti.

Net ir vienadieniai NIMBY (Not in my back yard! - angl. Tik ne mano kieme!) sąjūdžiai vengė kalbėti nepopuliariais žaliųjų šūkiais. Ir staiga, būtent tuo metu, kai Lietuva bando siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, nutinka tikras žaliasis sprogimas.

Atsiranda išteklių ir lėšų kovoti prieš kiekvieną projektą, kuris kaip nors galėtų suardyti Rusijos energetinį monopolį.

Atleiskite, bet netikiu, kad būna tokių sutapimų, kadangi esu baisiai primityvus tipas, gyvenantis Ronaldo Reagano pasaulyje, kuriame yra gėris ir blogis. Ir jo kova. Kaip pigiame amerikietiškame veiksmo filme. Todėl man reikia gyvo pavyzdžio - parodomojo proceso prieš mūsų valstybės priešą. O dar labiau jo reikia prezidentei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.