A. Zuokas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valdžioje buvusių A. Kubiliaus ir I. Šimonytės piktnaudžiavimo ir neatliktų tarnybos pareigų rengiant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus.
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl užpernai įsigaliojusių pakeitimų neteko 18 mln. litų pajamų – mokesčio už nekilnojamąjį turtą surinkimas ėmė sparčiai mažėti, kai nuo jo buvo atleistos išperkamosios nuomos bendrovės.
Mero nuomone, tuometė šalies valdžia privalėjo numatyti neigiamas šių įstatymo pataisų pasekmes, bet ji ignoravo tiek Seimo teisininkų, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.
Įvardijo paliktas landas
Vilniaus valdžios teigimu, miesto biudžete milijoninės skylės atsivėrė dėl kelių paliktų landų įstatymuose, kuriuos parengė ir Seimui pateikė A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė bei Finansų ministerija, rašo „Lietuvos rytas”.
Pirmoji įvardijama spraga – nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleistos finansų institucijos ir išperkamosios nuomos bendrovės.
Jų pernai deklaruoti mokesčiai aptirpo net 90 proc. Taip atsitiko, nes mokestinė našta buvo perkelta ant klientų pečių.
Antra savivaldybės nurodoma nesurenkamo mokesčio priežastis susijusi su faktiškai naudojamu, bet neregistruojamu turtu – užvilkinus pastatų teisinę registraciją esą išvengiama mokesčio. Teigiama, jog iš 314 nebaigtos statybos negyvenamosios paskirties statinių Vilniuje buvo naudojami 197.
Stebėjosi kaltinimais
Tačiau buvusi finansų ministrė „Lietuvos rytui” tvirtino, kad jokių įstatymo pakeitimų, susijusių su nebaigtų statybų apmokestinimo tvarka, nebuvo atliekama nuo 2005 metų.
„Situacija netgi yra priešinga, nei meras bando pasakyti. Net už nebaigtą statyti pastatą reikia mokėti mokesčius, jei nustatoma, kad faktiškai juo yra naudojamasi. Įstatymas tokiu atveju nuo mokesčio neatleidžia ir niekada neatleido”, – aiškino I. Šimonytė.
Finansų specialistė mano, kad apmokestinti vykstančias statybas nelogiška: „Bėda tik ta, kad tuo kai kas piktnaudžiauja. Tačiau tai aktualu ne tik Vilniui ar Lietuvai. Ši problema egzistuoja daugelyje šalių. Bet tai ne įstatymo spraga, o kontrolės stoka.”
Našta – ant kitų pečių
Finansų ministerijos specialistai Vilniaus valdžios rūpesčius dėl sumažėjusių įplaukų į sostinės biudžetą aptarė dar prieš metus.
Anot buvusios ministrės, tuomet paaiškėjo, kad pinigų miestas neteko dėl vienos stambios įmonės mokesčių permokų, kurias jai teko sugrąžinti.
Dėl kokių priežasčių savivaldybė vėl pasigenda milijonų už nesumokamus mokesčius, I. Šimonytė tvirtino nežinanti.
Buvusi ministrė teigė, jog minėtais įstatymo pakeitimais siekta suvienodinti išperkamosios nuomos bendrovių ir bankų sąlygas. Pastarieji mokesčio išvengdavo, nes suteikę paskolą vartotojui netapdavo nekilnojamojo turto savininkais.
Išperkamosios nuomos bendrovių padėtis buvo kitokia – joms tekdavo mokėti mokesčius, kol išperkamosios nuomos gavėjas sumokėdavo paskutinę įmoką ir tapdavo turto savininku.
„Aišku, savo išlaidas tos bendrovės susigrąžindavo per didesnes palūkanas. Todėl išperkamosios nuomos gavėjai, kurie nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleisti, patirdavo nuostolių, nes juk pinigai neatsirasdavo iš šventosios dvasios”, – aiškino buvusi ministrė.
Anot I. Šimonytės, mokestinė našta formaliai nuo vienų pečių buvo perkelta ant kitų, bet mokestis nepakito: „Pinigai niekur negalėjo dingti. Jei pernai šio mokesčio buvo sumokėta mažiau, tikėtina, šiemet bus perteklius.”
Atsikirto be argumentų
Tuo metu buvęs Vyriausybės vadovas atsikirto, tiesa, be jokių argumentų, kad skambiais, bet absurdiškais kaltinimais sostinės vadovas bando pridengti savo nesugebėjimą tvarkytis mieste.
„Finansų problemų Vilniuje kyla tik dėl A. Zuoko rožinių svajonių”, – kalbėjo A. Kubilius.
