Šiais metais pagaliau pavyko pramušti ledus: pluoštinės kanapės įteisintos ir Lietuvoje.
Bet įšalas valdininkų smegeninėse, regis, amžinas. „Kanapė – didžiausias blogis”, – tuo šventai įsitikinę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnai pradėjo šniukštinėti – bene ras kanapės atvaizdą ar, neduok Dieve, šį augalą apibūdinantį žodį ant kokio nors produkto.
Rado! Kanapių sėklų apstu kone visuose didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat kremo su kanapių aliejumi kosmetikos parduotuvėse. Bet taikiniu tapo aludariai, išvirę „Kanapių” alų.
Nepamanykite, viskas dėl to alaus yra gerai: nei narkotikų jame neaptikta, nei alkoholio per daug, ir skonis ne pats prasčiausias. Tik viena bėda – etiketė su kanapės lapais ir to nelemto augalo pavadinimas šalia.
Stebėtina, kad iš karto baudų vėzdu pripratę taškytis šio departamento inspektoriai šįsyk pasiūlė pašalinti tuos nelaimingus kanapės lapus ir pervadinti alų. Pavyzdžiui, „Kanapių sėklų”...
Keista, kad kitos alaus rūšies – „Kanapinio” – įtarimų apsėsti prievaizdai nenurodė pervadinti, pavyzdžiui, „Lašininiu”.
Bet signalas aiškus: kanapės turi likti užribyje. Gali būti, kad net kanapinių virvių gamintojams ar pardavėjams bus nurodyta jas pervadinti „pynimėliais iš ‘Cannabis sativa’ pluošto”.
Matyt, uolūs valdininkai įsitikinę, kad kanapininkai surengė valstybės perversmą: apsirūkęs Seimas leido auginti pluoštines kanapes, o „Kanapių” alaus gurkštelėjusi prezidentė įstatymą palaimino.
Tad kaip išsaugoti valstybės pamatus ir visuomenės dorovę? Gal patį žodį „kanapė” išgrūsti iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno”?
