Jei pastarasis skaičius nedaro didelio įspūdžio, galima pažvelgti, kaip sekasi rinkti pagrindinius mokesčius: įplaukos iš akcizo siekė 1,266 mlrd. litų ir buvo 7,4 proc. mažesnės, nei prognozuota, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 3,688 mlrd. litų – nuo plano atsilikta net 8,7 proc.
Apie tai, kad stringa mokesčių surinkimas, puse lūpų kalbėta jau anksčiau.
Tačiau kai šie skaičiai ėmė badyti akis, sunerimo ir aukščiausi šalies pareigūnai.
Antai premjeras A. Butkevičius Finansų ministerijai nurodė išsiaiškinti, kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prastai atlieka savo darbą.
Kadangi iškilus neaiškumams dėl pomėgio burti darbo grupes Vyriausybė ne kartą buvo kritikuojama, šįkart nuspręsta sukurti komisiją. Laiko jai duota apsčiai – kone mėnuo.
Tik ar skylės biudžete iš tiesų veriasi dėl VMI kaltės? Ekonomistų nuomone, tikrai ne. Juk pastaroji institucija tiesiog vykdo tai, ką jai nurodo aukštesnė valdžia, priimanti įstatymus dėl mokesčių dydžio.
Bet seniai žinoma, kad apkaltinti iešmininką – paprasčiausia išeitis. Net jei skylės biudžete veriasi ne dėl kieno kito, o dėl planuotojų ir politikų kaltės.
VMI jau pateikė aibę pasiteisinimų. Pavyzdžiui, nuo šių metų buvo pakeista PVM mokėjimo tvarka: anksčiau importuotojai jį sumokėdavo iškart, o dabar – po tam tikro laiko. Todėl natūralu, kad tam tikru metu ir turėjęs susidaryti trūkumas.
Antra, augant eksportui vis daugiau gamintojų ar paslaugų teikėjų atsiima iš valstybės sumokėtą PVM: šių metų sausį–balandį jo grąžinta 279 mln. litų daugiau nei pernai.
O dėl akcizo mokesčio biudžeto planuotojai išvis šovė pro šalį.
Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvoje jau ne pirmi metai tapo įprasta pirkti dyzelinu, o ne benzinu varomus automobilius, nes važinėti pastaraisiais tapo paprasčiausiai per brangu.
Nematyti šios tendencijos galėtų tiktai aklas. Juk užtenka pasižiūrėti į „Regitros” duomenis.
Todėl būtent akcizo už benziną surinkimas nuo plano atsilieka net 17 proc. ir nelabai matyti prošvaisčių, kad padėtis galėtų keistis į gera.
Žinoma, yra viena išeitis: mažinti mokesčius. Pavyzdžiui, ES reikalaujamas minimalus akcizas benzinui šiuo metu siekia 1,24 lito už litrą, o Lietuvoje tenka mokėti 1,5 lito. Skirtumas – kone 30 centų.
Tačiau politikai apie tai nenori net užsiminti, o Finansų ministerija seniai aiškina, kad sumažinus tarifą benzinas tikrai neatpigs tiek, kiek galėtų.
Maža to, šiuo metu kaip tik planuojama kai kuriuos mokesčius nuo kitų metų didinti: pavyzdžiui, cigarečių ir alkoholinių gėrimų akcizą.
Todėl nėra ko tikėtis, kad kurioms nors prekių grupėms šią naštą Vyriausybė ir Seimas sutiktų palengvinti.
Kol padėtis nepasikeis, tikėtis didesnių pajamų iš akcizinių prekių vargu ar įmanoma. Kontrabanda iki šiol tebėra nepažabota, nors dabartinė valdžia gyrėsi žinanti, kaip tai padaryti.
Maža to, didelė dalis šalies gyventojų gana palankiai vertina nelegalius ir jiems peršamus gaminius.
Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių biudžetas akivaizdžiai liesėja.
Viena jų – niekaip nedidėjantis vartojimas. Ekonomika atsigauna tik dėl eksporto, o vidaus prekyba auga netgi lėčiau nei visas ūkis.
Pinigų yra – tai įrodo dešimtimis milijardų litų skaičiuojami indėliai bankuose. Kaip priversti žmones juos leisti? Valdžia iš esmės neturi jokių svertų, išskyrus jau minėtą – mažesnius mokesčius.
Aišku, trumpalaikiu požiūriu tokie veiksmai biudžetui jėgų nepridėtų.
Bet augant vartojimui iždo patirti praradimai ilgainiui galėtų sugrįžti su kaupu.
Viena didžiausių kliūčių apkarpyti mokesčius – Lietuvos siekis 2015 metais įsivesti eurą.
Tam reikia, kad daugelis rodiklių, tarp jų – ir valstybės biudžeto deficitas, atitiktų Mastrichto kriterijus.
Todėl bent kiek sumenkinus mokesčių tarifus kiltų grėsmė, kad deficitas bus per didelis. Beje, opozicija šiuo metu jau irgi ėmė mojuoti Mastrichto reikalavimais: gali būti, kad toliau stringant mokesčių surinkimui jų irgi nepavyks įvykdyti.
Akivaizdu, kad tiek finansų ministras R. Šadžius, tiek VMI vadovas M. Kaseliauskas, tiek pats premjeras A. Butkevičius artimiausiais mėnesiais negalės jaustis ramiai.
Jei tokia įplaukų į biudžetą tendencija išsilaikys visus metus, atsivėrusi skylė gali praryti ne vieną aukštą valdininką ar politiką.
Keliais savaites padėtį analizuosianti Finansų ministerijos komisija vargu ar pateiks ką nors daugiau, kas būtų nežinoma šiuo metu.
Todėl susidaro įspūdis, kad nurodymas sudaryti tą komisiją tėra bėgimas nuo problemos, kurią būtina spręsti kuo skubiau.
