Jeigu Seimas pritars komisijos siūlymui atimti prieš žmoną smurtavusio parlamentaro Egidijaus Vareikio teisinę neliečiamybę, jis bus jau penktas šios kadencijos parlamento narys, stosiantis akis į akį su teisėsauga. Nors praėjo dar tik 8 šios kadencijos mėnesiai, o jau trys įstatymo kūrėjai laukia teismo nuosprendžio. Viena nuo teisėsaugos pabėgo į užsienį.
O kas, jei prokurorai prašys patraukti atsakomybėn dar daugiau parlamentarų? Ar greitai turėsime „zekų Seimą“?
Seimo narys E. Vareikis, kuriam už išpuolį prieš sutuoktinę Rozvitą keliama baudžiamoji byla, neprieštarauja stoti į akistatą su prokurorais. Bet tenka gaišti laiką, atlikti visas teisinės neliečiamybės procedūras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) socialinių mokslų daktaro Tomo Janeliūno nuomone, šis atvejis rodo, kad Seimo narių teisinės neliečiamybės statusas yra atgyvena.
„Darbiečius“ siūlo įkalinti
Dar praėjusių metų pabaigoje, neilgai trukus po šios kadencijos Seimo narių priesaikų, buvo atimta teisinė neliečiamybė iš „darbiečių“ Viktoro Uspaskicho, Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio.
Liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas turėtų paskelbti nuosprendį juodąja buhalterija, mokesčių klastojimu ir sukčiavimu kaltinamiems valdančiosios koalicijos nariams. Prokuroras V. Uspaskichą siūlo įkalinti 6 metams, V. Vonžutaitę – 5, V. Gapšį nuteisti lygtinai.
Šių metų balandį, lydint sveiko proto ribas peržengiančius teatralizuotus efektus, buvo atimta teisinė neliečiamybė iš Drąsos kelio frakcijos lyderės Neringos Venckienės. Su vadinamąja Kauno pedofilijos istorija, pareikalavusia kelių žmonių gyvybių, susijusi Seimo narė papustė padus ir pasislėpė. Kaip manoma, užsienyje.
Naujausias skandalas kilo, kai konservatorius, Seimo maldos grupės pirmininkas E. Vareikis girtas žmonai du kartus trenkė per veidą ir kartą spyrė į sėdmenis.
Prisimenant ankstesnės kadencijos metu iš Lino Karaliaus atimtą mandatą, girtus Naglio Puteikio ir Roko Žilinsko nuotykius, kirba klausimas: kas tai - politinio elito krizės apraiškos, o gal šalies įstatymų leidybos institucija virsta Sodoma ir Gomora?
A. Svarinskas: „Svarbu ne ekonomika, o moralė“
Katalikų bažnyčios kovingojo sparno atstovas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas įsitikinęs, jog taip ir yra. Jis mano žinąs atsakymą, kodėl pašlijo politikų moralė.
„Visų blogybių šaknis yra ta, kad politikai kalba tik apie ekonomiką, kurios niekaip neįstengia pakelti, o į doros ugdymą nekreipia dėmesio. Baisus materializmas įsiskverbė į valdžią. Ir nesvarbu, kad tūlas vadina save krikščionimi, bet juk elgiasi kaip pagonis“, - pamokomai kalbėjo kunigas.
Ar gerti ir mušti žmoną yra pagonybės požymis, klausimas ginčytinas ir, šiuo atveju, nesvarbus.
Reikia išsiaiškinti, ar dažnėjantys prokurorų vizitai reiškia pavojaus signalą, kad netolimoje ateityje Lietuvos įstatymus leis sukčiai, girtuokliai ir mušeikos, ar tai tik atsitiktiniai sutapimai?
Per ankstyvos išvados?
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, jog daryti apibendrinimus dar anksti.
„Galbūt drąsiau dirba teisėsauga, vis mažiau bijanti užkabinti privilegijuotuosius. Nors turėtume palaukti galutinių rezultatų, tik tada daryti išvadas“, - teigė politologas.
R. Vilpišausko nuomone, padažnėję Generalinės prokuratūros atstovų vizitai į Seimą dar nereiškia, jog šios kadencijos parlamentas yra blogesnis, nei ankstesnieji: „Pirma, praėjo dar mažai laiko. Antra, N. Venckienė, V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys reikalų su teisėsauga turėjo jau anksčiau, iki šio Seimo rinkimų. Galima svarstyti tik, kodėl teisėsaugos įtarimai, kaltinimai, rinkėjams nepadarė neigiamo įspūdžio, jie vis tiek balsavo už šiuos politikus.“
Neliečiamybė – atgyvena
Politologas T. Janeliūnas mano, kad būtent čia ir pakastas šuo: rinkėjai rinkosi pagal savo panašumą, ir vidinį, vertybinį atvaizdą.
Tai rodo ir pilietinę visuomenės nebrandą – netenka stebėtis, kad į Seimą išrenkami įtariamieji finansiniais ar net kriminaliniais nusikaltimais asmenys, kai 60 proc. lietuvių pakantūs kontrabandai, kas trečias rūkalius peša kontrabandinį tabaką.
„Rinkėjai abejingi moraliniam politikų veidui, bet tuo pačiu skundžiasi, kad politikai nepateisina jų lūkesčių. Tačiau rinkėjai patys balsuoja už tokius pat „nuodėmingus“, kaip ir jie patys, politikus. Todėl pastariesiems ir nereikėtų duoti neliečiamybės privilegijų, tegul jie būna vienodai pasiekiami teisėsaugai, kaip ir jų rinkėjai“, - įsitikinęs T. Janeliūnas.
Jis tvirtino, kad Lietuvos istorijoje nebuvo nė vieno įrodyto atvejo, kad teisėsauga būtų bandžiusi susidoroti su parlamentaru, todėl teisinės neliečiamybės instituciją, jo manymu, laikas panaikinti.
Trumpa imuniteto istorija
Teisinės įstatymų leidėjo neliečiamybės tradicijos, kaip ir parlamentarizmas apskritai, užgimė Jungtinėje Karalystėje.
Ten draudimas persekioti parlamento narį už jo išsakytą nuomonę bei pasiūlymus įtvirtintas įstatymu 1667 metais, o Prancūzijoje – 1791 metų Konstitucijoje.
1849 metų Vokietijos imperijos Konstitucijoje buvo įtvirtinta imuniteto nuostata, panaši į dabar galiojančias Europos valstybių konstitucinės teisės normas. Buvo draudžiama traukti Reichstago (Vokietijos parlamento) deputatą baudžiamojon atsakomybėn išskyrus tuos atvejus, jei deputatas sulaikomas darantis nusikaltimą.
Per nepriklausomos Lietuvos istoriją teisėsaugininkai su politikais Seimo salėje susikovė 21 kartą. Parlamento nariai baudžiamojon atsakomybėn leido patraukti 12 savo kolegų. Kitaip tariant, kas antras Seimo narys neteko imuniteto.
Ar tai reiškia, kad kitais 9 atvejais su Seimo nariais buvo bandoma politiškai susidoroti? Matyt, ne. Politikos apžvalgininkai ir net patys parlamentarai spėja, kad taip būdavo bandoma išsaugoti valdančiųjų koalicijų raumenis.
Bene prieštaringiausiai vertinama situacija susiklostė 2004 metais. Seimas atsisakė panaikinti teisinę neliečiamybę trims korupcija įtariamiems politikams, kurie patys to prašė. Jie buvo tuometės valdančiosios daugumos atstovai.
Seimo nariai Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas buvo įtariami kyšių ėmimu iš „Rubicon group“ vadovo Andriaus Janukonio. Šie politikai patys norėjo apsiginti teisme. Tačiau parlamentą valdanti koalicija nusprendė kitaip. Galiausiai politikai patys atsisakė Seimo nario mandatų.
Gal ir niekšas, bet savas
Panaši padėtis pasikartojo 2011 ir 2012 metais. Seimo nario teisinės neliečiamybės norėjo atsisakyti eismo įvykį sukėlęs Rytas Kupčinskas, piktnaudžiavimu tarnyba įtartas Naglis Puteikis ir korupcija įtariamas Evaldas Lementauskas.
Balsuojant dėl konservatoriaus R. Kupčinsko dalyvavo per mažai parlamentarų – vos 65. Pagal įstatymą, už teisinės neliečiamybės panaikinimą turi balsuoti du trečdaliai Seimo narių.
Seimas atsisakė panaikinti ir E. Lementausko imunitetą. Į teisiamųjų suolą jis grįžo tik tada, kai nebuvo išrinktas į šios kadencijos parlamentą.
