Kai 2008 m. gruodžio mėnesį buvo tvirtinama konservatoriaus A. Kubiliaus Vyriausybė, joje irgi trūko vieno ministro. Energetikos stratego postas premjero draugui A. Sekmokui sukurtas, kai Vyriausybė jau buvo pradėjusi darbą.
Tokios dviejų vyriausybių paralelės. Bet ar galima jau lyginti ir jų veiklą? Juk dešiniųjų vadovaujama koalicija dirbo visą kadenciją, o dabartinė – tik šešis mėnesius.
Bet prezidentė vakar jau pateikė savo vertinimą. D. Grybauskaitė viešai pareiškė, kad ankstesnė koalicija buvo kitokios kokybės nei šiandienė, iš tos esą buvo galima daugiau tikėtis ir reikalauti.
Vis dėlto prisimenant kai kurių buvusių ministrų kabinetų narių darbus toks šalies vadovės vertinimas aiškiai dvelkia šališkumu.
D. Grybauskaitė tarsi pakartojo dabartinės opozicijos atstovų kritiką dabartinei Vyriausybei, nors tie priekaištai tik dar kartą įrodo, kad politikų atmintis yra labai trumpa. Jie staiga pamiršta savųjų nuodėmes, bet užtat įžvelgia įpėdinių paklydimus.
Antai liberalai rengia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui V. Andriukaičiui. Žinoma, revoliucinės socialdemokrato reformos turėtų būti stabdomos, nes jo paskelbtas karas privačiai medicinai iš tiesų yra pavojingas.
Kita vertus, V. Andriukaičio pirmtakai, tų pačių liberalų „politiniai pusbroliai” liberalcentristai A. Čaplikas ir R. Šukys sveikatos apsaugos sistemoje irgi yra pridarę tiek sumaišties, kad ją iškuopti, ko gero, reikės dar ne vienos kadencijos.
Atmintis, regis, sušlubavo ir vienam konservatorių lyderių J. Razmai. Jis neseniai išspausdino graudų straipsnį ragindamas neleisti uždarinėti kaimo mokyklų Lietuvoje ir vadino jas kultūros židiniais.
Tačiau juk šis procesas prasidėjo ir buvo skatinamas Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujant Liberalų sąjūdžio deleguotam G. Steponavičiui. Jį aktyviai palaikė konservatoriai M. Adomėnas ir V. Stundys.
Tada tylėjo ir J. Razma, tiesiog nedrįsdamas kelti balso prieš savo partijos ir koalicijos partnerių palaimintą politiką. Ją, beje, rėmė ir prezidentė D. Grybauskaitė.
Kai neseniai dėl kelionės į Kazachstaną verslininkų išnuomotu lėktuvu paslydo dabar jau buvusi ūkio ministrė socialdemokratė B. Vėsaitė, jos veiksmus vienas pirmųjų ėmė įnirtingai kritikuoti liūdnai pagarsėjęs jos pirmtakas, ekspremjero A.Kubiliaus artimas bendražygis D.Kreivys.
Kaip tik tuo metu, kai B. Vėsaitė pakliuvo ne tik į opozicijos, bet ir į valdančiosios koalicijos partnerių bei prezidentės kritikos ugnį, iš Briuselio atėjo žinia, kad Lietuvai gali tekti grąžinti dalį ES paramos, kurią būtent D. Kreivys, būdamas ūkio ministras, skyrė savo motinos iš dalies valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovavimo projektams.
Tokią išvadą dėl staiga teisuoliu tapusio D. Kreivio padarė ne kokia nors šališka institucija, siekianti įkąsti konservatoriams, o Europos Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba.
Bet dešiniųjų stovykla tokius signalus tiesiog praleido pro ausis, nors pinigus Briuseliui gali tekti grąžinti ne iš buvusio ūkio ministro kišenės, o visiems mokesčių mokėtojams.
Tačiau buvęs dešiniųjų premjeras gynė ir tebegina šį politiką. Kaip ir anksčiau minėtą A. Sekmoką. Matyt, patį paslaptingiausią ministrą iš visų kada nors dirbusių šalies vyriausybėse, bendravusį tik su žiniasklaida, kuri apie vadinamojo energetikos specialisto darbus rašė tik gerai.
Reikėtų pabrėžti, jog būtent dėl to vengimo bendrauti su žiniasklaida ir visuomene iki šiol miglose skendi Visagino atominės elektrinės statybos. Atrodo, tiek A. Kubilius, tiek A. Sekmokas buvo įsitikinę, kad žmonės referendume balsuos už projektą, pagrįstą neaiškiais apskaičiavimais ir apipintą paslaptimis.
Tačiau taip neatsitiko. Valstybės finansuotą Visagino atominės elektrinės primityvią reklamą nustelbė statybos priešininkų balsai, kurie, galima įtarti, irgi buvo remiami solidžiais piniginiais ištekliais.
Užtat dabar konservatoriams neliko nieko kita kaip kaltinti A. Butkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę delsimu ir netgi Lietuvos interesų išdavyste.
Iš tiesų dabartinė valdžia trypčioja ir dėl šio projekto nesiryžta pasakyti aiškesnio žodžio. Bet galima sakyti, jog centro kairės koalicija pjauna tai, ką pasėjo dešinieji.
Ankstesnė valdžia demonstravo didžiulį susirūpinimą energetine nepriklausomybe. Bet tai buvo daroma daugiausia propagandiniais šūkiais. O naujos atominės elektrinės projektas buvo stumiamas paprasčiausiai neprofesionaliai.
Gal nieko kita ir nebuvo galima laukti? Juk energetikos reikalų neišmanantis, tačiau pačios D. Grybauskaitės globojamas A. Sekmokas tesugebėjo skirti milijonus konsultantų rengiamoms studijoms, o konservatoriai siekė susodinti saviškius į šiltas vietas vizijose skendinčioje Visagino atominėje elektrinėje.
Taigi nors prezidentė savo vertinimą jau suskubo paskelbti, kol kas iš tiesų sunku spręsti, kuri Vyriausybė – ankstesnė ar dabartinė – yra kokybiškesnė.
