A. Zuoko įsitikinimu, pagal šį teismo sprendimą, savivaldybės administracija, įvertinusi saugumo reikalavimus, turi teisę atmesti prašymą ir tuomet laukti kito organizatorių kreipimosi.
„Administracija įvertins visas rizikas dėl norimos vietos, susiderins su policijos atstovais, kurie abejoja dėl Gedimino prospekto. Savivaldybė galės priimti sprendimą atmesti šį prašymą, o Lietuvos gėjų lyga turės kreiptis dar kartą siūlydama kitą, priimtiną pagal saugumo reikalavimus, vietą. Tuomet savivaldybė priims galutinį sprendimą“, – kalbėjo jis.
Į klausimą, ar lieka nors menkiausia galimybė, kad homoseksualai žygiuos Gedimino prospektu, Vilniaus meras sakė: „Mes vadovausimės įstatymais ir Konstitucija. Žinoma įvertinsime renginio saugumą. Teismo sprendimą gerbiame ir vykdysime greitai, taip kaip ir numatyta sprendime.“
A. Zuoko teigimu, savivaldybės pareiga užtikrinti saugumą, o renginio vieta parinkta įvertinus Policijos departamento pastabas.
„Konfliktas absoliučiai dirbtinis. Minėtiems asmenims reikia atkreipti dėmesį į save. Nedidelė žmonių grupė bando sureikšminti save“, – įtūžio neslėpė A. Zuokas.
Interpretuoti teismo sprendimų nevalia
Advokato prof. Vytautas Mizaro teigimu, abu teismo sprendimai orientuoti į tai, kad teisė į susirinkimo laisvę gali būti ribojama tik įstatymų numatytais pagrindais.
„Pirmos instancijos teismas pabrėžė, kad savivaldybė neįrodė, jog šioje konkrečioje situacijoje buvo pagrindas riboti šią teisę“, – sakė jis.
Anot V. Mizaro, priešingas aiškinimas rodytų teismo sprendimų nesupratimą, o taip pat sąmoningą subjektyvų įstatymo normų ignoravimą ir nepaisymą.
