Daugeliui atrodė, kad jei jau nesiryžai ta proga mandato padėti, bent tyliai sėdėk ir melskis, jog viskas greičiau baigtųsi. Juk padėtis banali ir būtent todėl tokia gėdinga. Seimo maldininkų vadas, veislinis krikščionis, kovotojas už vertybes girtas prilupo žmoną. Ką čia bepridursi?
Tačiau Seimo narių puikybė, užtemdanti ir akis, ir bet kokią nuovoką, pasirodo, neturi ribų. E. Vareikis pridūrė tiek, kad nors vežimu vežk. Prifilosofavęs apie bausmę kaip Dievo gailestingumą, įrodęs, kad tai, ką jis padarė, tik parodo jo šeimos tvirtumą, prisipiktinęs visais, kurie jį teisė, šis dvasiškas ponas visu svoriu užgulė savo pagrindinę temą – užsienio agentų stumiamus įstatymus Lietuvai griauti.
Pasirodo, jo nuotykis tik įrodo, kad svarbiausia vyrams mylėti žmonas, o žmonoms jų klausyti – tada negaus lupti. O visokie apsaugos nuo smurto įstatymai, kuriems jis priešinosi, iš tiesų skirti tik šeimoms ardyti – juk jis pats tai patyrė.
Negana to, E. Vareikis neklausė ašaringų savo frakcijos seniūno J. Razmos prašymų nebekalbėti ir noriai leidosi vedamas už nosies paties Seimo pirmininko V. Gedvilo, ugningai apgynusio parlamentaro teisę kalbėti.
Dar geriau pajuokavo kai kurie dėl neliečiamybės atėmimo susilaikę daugumos nariai, pareiškę, kad visa tai – Maskvos provokacija prieš konservatorius, kurie yra pagrindinis rusų taikinys.
Savo indėlį įnešė ir girto mušeikos bendražygis R. Žilinskas, kurį pats E. Vareikis frakcijos vadų nurodymu turėjo prižiūrėti, kai šis kapstėsi iš velnio lašų balos. Matyt, gerai prižiūrėjo, nes Rokas vakar pripažino, jog Egidijaus byla – kiaurai politinė. Ir vėl nėra ką pridurti!
