Čia jaunieji specialistai projektuoja būsimą Lietuvos vaizdą. Kasmet šį fakultetą baigia daugiau nei 500 bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų absolventų.
Specialybės, keičiančios pasaulį
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete rengiami specialistai susipažįsta su aplinkoje funkcionuojančia tarpusavyje susijusių elementų – žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens ir juos jungiančių natūralių bei infrastruktūros sistemų – visuma. Studijų metu jie rengiami šioms sistemoms tinkamai tvarkyti, prižiūrėti ir naudoti pasitelkus moderniąsias technologijas.
Patį fakultetą galima palyginti su miesto struktūra – jo katedros atitinka beveik visų miesto atsiradimui ir gyvavimui reikalingų specialistų veiklos kryptis: matavimai, statyba, hidraulika, keliai, energetika, vandentvarka ir aplinkos apsauga. Kad ir kaip metams bėgant keistųsi pasaulis, miestai ir jų infrastruktūra vis tiek augs, tad reikės ir gebančių juos prižiūrėti specialistų.
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete rengiami šešių specialybių bakalaurai. Čia galima studijuoti aplinkos apsaugos inžineriją, geodeziją, kelių ir geležinkelių inžineriją, miestų inžineriją, pastatų energetiką, statinių inžinerines sistemas. Magistro studijas galima pasirinkti iš 9 skirtingų specialybių. Dauguma studijų programų įvertintos tarptautinių komisijų ir akredituotos maksimaliam laikotarpiui, tai užtikrina ne tik studijų kokybę, bet ir akivaizdų ilgalaikį šių sričių specialistų poreikį.
Aplinkos apsaugos inžinerija
Aplinkos apsaugos inžinieriai nagrinėja ir sprendžia taršos problemas, vertina aplinkos būklę ir projektuoja įvairius valymo įrenginius. Pasirinkus šią studijų programą, po dvejų metų bendrųjų dalykų studijų reikia pasirinkti specializaciją: aplinkos apsaugos technologijas, aplinkos apsaugos vadybą, aplinkos apsaugos viešąjį administravimą arba vandentvarką. Pastaroji specializacija suteikia galimybę susipažinti su vandens tiekimo ir valymo įrenginių projektavimu ir jų eksploatavimu.
Populiarėjant ekologiniams judėjimams aplinkos apsaugos inžinerija tampa ateities specialybe, padėsiančia reguliuoti gamtos išteklių naudojimą, taršos lygį ir naujų energijos šaltinių diegimą.
Geodezija
Kaip kartais juokauja VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dėstytojai, geodezija – viena seniausių profesijų pasaulyje. Juk įvairių žemės matavimų reikėjo net ir prieš tūkstančius metų. Būsimieji matavimų inžinieriai neturės po laukus vaikščioti su liniuotėmis, nes dabar matavimams naudojami šiuolaikiniai prietaisai, rezultatus apdoroja modernios kompiuterinės programos. Matavimai tapo daug inovatyvesni ir suteikia galimybių ne tik išmatuoti žemės paviršių ar tirti jos gelmes, bet ir imtis kosminių vaizdų apdorojimo, skaitmeninio koordinačių nustatymo ar skaitmeninių žemėlapių sudarymo.
Geodezijos studentai po antrojo kurso taip pat turi rinktis specializaciją – geodeziją ir kartografiją arba nekilnojamojo turto kadastrą. Pasirinkti tinkamą kelią labiausiai padeda ne tik studijų metu atliekama praktika, bet ir entuziastingų studentų įkurtas Jaunųjų geodezininkų klubas, kuris padeda susipažinti su praktine geodezininko veikla ir naujausiais naudojamais prietaisais.
Geodezijos specialistus Lietuvoje rengia tik VGTU, tarp žymiausių absolventų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, buvęs LR sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ar jau nuo antro kurso pagal specialybę dirbanti ir ja besidžiaugianti „Mis Lietuva 2009” Vaida Petraškaitė.
Kelių ir geležinkelių inžinerija
Studentai, baigę kelių ir geležinkelių inžinerijos statybų programą, gauna statybos inžinieriaus bakalauro laipsnį ir gali rūpintis įvairių tipų automobilių kelių, geležinkelių, oro bei vandens uostų ar transporto statinių projektavimu, statymu bei eksploatavimu. Tokios pakraipos statybos inžinieriai nerengiami daugiau jokioje Lietuvos aukštojoje mokykloje – tik VGTU. Po studijų baigimo universitetas savo absolventams suteikia galimybę tobulintis ir kelti kvalifikaciją įvairių kursų metu.
Miestų inžinerija
Miestų inžinieriai – plataus mąstymo ir ateities vizijų kūrimo specialistai. Jie mato miestą kaip darnią pastatų, gatvių, viešųjų erdvių, transporto ir kitų komunikacijų visumą. Pasirinkę šią specialybę studentai susipažįsta su visais miesto valdymo, ekonominiais, organizaciniais bei techniniais aspektais, planuoja jo gyvavimą ir plėtrą.
Plečiantis didiesiems miestams didėja poreikis jaunų ir novatoriškų specialistų, kurie ne tik sugebėtų planuoti teritorijas, bet ir nepamirštų viešųjų ir žaliųjų erdvių, atsižvelgtų į darnią miesto plėtrą. Absolventų karjeros galimybės plačios – įgytas aukštasis išsilavinimas leidžia įsidarbinti projektavimo, statybos ir priežiūros, ūkio eksploatavimo įmonėse, miestų ar rajonų savivaldybėse bei seniūnijose ir kt.
Pastatų energetika
Pastatų energetikos absolventai, baigę studijas, rūpinsis tikrai opiu klausimu – namų ir kitų pastatų aprūpinimu šilumos energija, dujomis, oro kokybės sistemomis. Populiarėjant moderniems namų šiltinimo būdams, pavyzdžiui, saulės kolektoriams, energetikos bakalaurai tikrai turės nemažai darbo projektuodami ir diegdami naująsias sistemas. Šią studijų programą galima studijuoti ir anglų kalba – taip gerokai didėja galimybė išvykti studijuoti ar atlikti praktikos į universiteto partnerių institucijas Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ar kitur.
Studijuojantys pastatų energetiką studijų metu turi atlikti tris praktikas – pažintinę, mokomąją ir profesinės veiklos. Tarp didžiausių praktikų bazių minėtinos tokios įmonės kaip „Lietuvos dujos” ar „Vilniaus energija”.
Statinių inžinerinės sistemos
Šiemet VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas pradeda vykdyti naujos formos studijas – statinių inžinerinių sistemų programą bus galima studijuoti nuotoliniu būdu. Vadinasi, per šešerius studijų metus į universitetą gali tekti atvykti tik atsiimti diplomą. Paskaitos, laboratoriniai darbai, konsultacijos perkeliamos į elektroninę erdvę, pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas.
Statinių inžinerinių sistemų studijų programa skirta tiems, kurie norėtų spręsti inžinerines problemas, susijusias su namų komfortu – šildymo, vėdinimo, vandentiekio, ryšių signalizacijos ir kitomis sistemomis. Absolventai, įgiję bakalauro laipsnį, gali dirbti projektavimo, statybos, prekybos ar inžinerinių sistemų naudojimo bei priežiūros įmonėse.
Praktinis studijų požiūris
Fakultetas neatsilieka nuo inžinerinių naujovių ir tobulindamas studijų programas siekia jas kuo labiau priartinti prie darbo rinkos. Studentai, norintys įgyti patirties užsienyje, gali išvykti 3–12 mėnesių studijų arba praktikos laikotarpiui pagal akademinių mainų programą „Erasmus” arba dvišales sutartis.
Visi VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto studentai studijų metu turi atlikti net kelias praktikas. Jose ne tik supažindinama su profesine veikla, bet ir suteikiama galimybė savo žinias parodyti potencialiems darbdaviams.
Glaudūs privačių ir valstybinių įmonių ryšiai leidžia studentams pasirinkti praktikos vietą iš daugiau nei 250 įmonių. Dažniausiai siūlomų praktikos vietų būna daugiau nei studentų, tad jie gali pasirinkti profesinius ar asmeninius interesus atitinkančią instituciją.
Praktiką galima atlikti bet kurioje Lietuvos vietoje ir užsienyje – studentai įdarbinami keliems mėnesiams ir dažnai už gerą praktinį darbą jiems mokamas atlyginimas. Pasitaiko nemažai atvejų, kad iš 5–6 studentų, atliekančių praktiką vienoje įmonėje, pusei jų siūloma pasilikti dirbti ir ilgiau ar net suteikiama stipendija likusiam studijų laikotarpiui. Kasmet AB „Lietuvos geležinkeliai” remia keletą fakulteto studentų ir jų studijų semestrui skiria 1000 litų stipendiją.
Be to, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto studentams kasmet skiriama JAV gyvenančio išeivio Leono A.Maskaliūno stipendija, kurią gauna 5 geriausiai besimokantys bakalauro studentai. Jiems studijų metu iš viso sumokama 1600 dolerių.
Moderniųjų studijų patirtis
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete studentai savo laboratorinius darbus atlieka moderniai įrengtose mokomosiose laboratorijose, taip pat jie stebi universiteto mokslininkų vykdomus tyrimus ir patys gali prie jų prisidėti. Čia veikia trys mokslo institutai su akredituotomis mokslinėmis laboratorijomis, kuriose baigę studijas absolventai gali tęsti mokslinę veiklą.
Universiteto įvertinimas
VGTU – vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse, patekęs į QS pasaulio universitetų 2012–2013 m. reitingą. Tai viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siekianti tapti technikos ir inžinerijos mokymo bei tyrimų lydere Baltijos šalyse.
Pagal tarptautinio išorinio audito „QS Stars” standartus VGTU trijose srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų – skirtas aukščiausias, penkių žvaigždučių, įvertinimas.
