Jau antri metai galioja tvarka, kai iš valstybės pašalpas bei išmokas gaunantys asmenys už šią paramą turi nemokamai padirbėti savo miesto labui, atlikti visuomenei naudingą darbą.
Neatlygintino darbo prasmė gana paprasta – valstybės finansiškai remiami žmonės šią pagalbą bent iš dalies kompensuoja padirbėdami vietos seniūnijose.
Kauno politikai, miesto savivaldybės taryba pasistengė, kad pašalpų gavėjai nebūtų nualinti darbo. Sprendimu reglamentuota, kad per dieną jie negali dirbti ilgiau nei 4 valandas, o mėnesio riba – 40 darbo valandų. Tai nustatyta tam, kad iš pašalpų mintantys žmonės turėtų laisvo laiko „tikram“ darbui ieškoti.
Dirba ne visi išlaikytiniai
Visuomenei naudingam darbui valstybės išlaikytinius į seniūnijas pagal jų gyvenamąją vietą siunčia savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Prieš tai pagal gaunamos pašalpos dydį nurodoma, kiek valandų per mėnesį pilietis turės paplušėti jį išlaikančios visuomenės labui. Pavyzdžiui, 300–700 litų išmokas gaunantis žmogus turi atidirbti nuo 12 iki 40 valandų.
Nors savivaldybė deklaruoja, jog šie asmenys uoliai tvarko parkus, padeda socialinių, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitų įstaigų bei institucijų personalui, dirba nevyriausybinėse institucijose bei atlieka kitą visuomenei naudingą veiklą, tačiau tikrovė šiek tiek kitokia.
Darbams pasitelkiami toli gražu ne visi paramą gaunantys žmonės. „Nuo visuomenei naudingo darbo atleidžiami pašalpas gaunantys studentai, mamos, vienos auginančios mažus vaikus. Anksčiau buvo nurodoma, kad visuomenei naudingam darbui siunčiami tik ne mažiau kaip pusmetį pašalpas gavę žmonės. Dabar situacija truputį pakito – darbams pasitelkiame ir ne visą darbo dieną, pusę etato dirbančius žmones. Todėl šiais metais į darbus nukreipsime kur kas daugiau paramos gavėjų nei pernai“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Egidija Abeciūnienė.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Kaune visuomenės labui dirbo 576 valstybės išlaikytiniai.
„Jeigu žmogus skundžiasi nenorintis dirbti jam paskirto darbo, nes tai jį žemina, galime pasiūlyti ir kitos veiklos. Pavyzdžiui, organizuoti parodas, susitikimus, juk visuomenei naudingų darbų diapazonas labai platus“, – sakė E. Abeciūnienė.
Talkininkų parama pasiteisina
Kalbinti Kauno seniūnai pripažino, kad pašalpų gavėjai padeda greičiau sutvarkyti viešąsias erdves, gražinti aplinką.
Norėdamos sutvarkyti gamtos šėlsmo padarinius, surinkti nulaužtas medžių šakas ar pašalinti nelegalių sąvartynų užuomazgas, seniūnijos anksčiau per savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių turėdavo kreiptis į „Kauno švarą“. Kol atvykdavo darbininkai, praeidavo daugiau nei savaitė.
Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas sakė, kad socialiai remtini pagalbininkai tvarko Dainavos parką, gražina žole aptekusius takus, taip pat talkininkauja švietimo įstaigose. Panašius darbus talkininkai dirba ir kitose miesto vietose.
„Vien šiais metais pas mus dirbo apie 300 žmonių. Šiems darbininkams dažniausiai skiriame paprastus, didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus – žiemą jie kasa sniegą, o vasarą renka šiukšles, tvarko žole apžėlusius takus Draugystės parke“, – pasakojo A. Malinauskas.
Vargsta ne tik su tinginiais
Vieša paslaptis, jog ne vienus metus tik iš pašalpų mintantys asmenys pripranta prie tokio gyvenimo būdo. Su šiais, socialinius įgūdžius beveik praradusiais, į bet kokį darbą su panieka žiūrinčiais asmenimis seniūnijų darbuotojai turi nemažai vargo. Tinginiai tik bando imituoti darbą, o galiausiai nieko nenuveikę reikalauja pažymos, kad triūsė visą jiems priklausantį laiką.
Kita nepageidaujamų talkininkų kategorija – nuo alkoholio priklausomi valstybės išlaikytiniai. Šie kauniečiai nesidrovi atvykti apsvaigę, tad apie jiems patikėtos visuomenei naudingo darbo misijos prasmingumą negali būti net kalbos. Kiti, nors ir atėję blaivūs, sugeba darbo metu prisigerti, su kastuvais rankose šlitinėja, piktina praeivius.
„Sulaukiame piktų skambučių iš seniūnijų. Klausia: ką jūs mums atsiuntėte? Mes negalime iš anksto žinoti, kad žmogus į darbą ateis neblaivus ar vos pradėjęs dirbti prisiragaus svaigalų“, – sakė E. Abeciūnienė.
Sąžiningai plušančių nedaug
Dirbti į seniūnijas siunčiami ir vos paeinantys, dėl savo gyvenimo būdo sveikatos netekę asmenys. „Patys suprantate, kokia gali būti iš jų nauda. Tačiau būna ir tokių, kurie darbuojasi sąžiningai, jiems galima drąsiai patikėti net žoliapjovę. Tik jų gana mažai, gal vienas iš dešimties“, – sakė Šančių seniūnas Ričardas Rusteika.
Seniūnas pripažino neturintis galimybių nuolatos kontroliuoti dirbti tinginčius valstybės išlaikytinius. Prižiūrėtojo etatui įsteigti trūksta lėšų, o ir jų atradus, vargu ar jis atsipirktų.
„Nė vienas neišeina neatidirbęs jam priklausančio laiko. Jeigu matome, kad žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra, tokį siunčiame į mokyklas ar darželius, kurių darbuotojai turi galimybes šiuos žmones prižiūrėti visą jų darbo laiką“, – sakė R.Rusteika.
Vis dėlto Žaliakalnio seniūnas B. Girdauskas šią visuomenei naudingo darbo programą seniūnijų teritorijose vertina teigiamai. „Pašalpas gaunantys žmonės gali atlikti tą darbą, kurio anksčiau niekas nedarė – pavyzdžiui, rinkti šiukšles prie parduotuvių. Kita vertus, tai ir auklėjamasis darbas, žmogus turi galimybę suvokti, jog ne viskas veltui duodama“, – svarstė seniūnas.
Pragano ir sugadina įrankius
Kalbinti miesto seniūnai pripažino, jog dirbti tingintys išlaikytiniai padaro ir nuostolių: pragano šluotas, stengiasi kuo greičiau sulaužyti kastuvus. Dainavos seniūnijoje pasitaikė atvejis, kai piktybiškai darbo vengęs kaunietis ne tik viela pradūrė karučio ratą, bet ir į vidų įspraudė stiklo gabaliuką.
Tinginys kelias valandas sėdėjo be darbo, vėliau teisinosi, esą ant šaligatvio daug stiklų, kurie supjaustė jam patikėtos darbo priemonės ratą. Melagystę demaskavo ratą remontavę meistrai. Paaiškėjo, jog vidun įspraustas stiklo gabaliukas taip nugludintas, kad niekaip nebūtų perpjovęs vežimėlio rato.
„Žinodami apie tokius atvejus pildome žurnalą. Šluotą, kastuvą ar kitą įrankį gavęs žmogus pasirašo, kad jį gavo. Jeigu jį pamestų ar piktybiškai sugadintų, ieškotume būdų, kaip patirtą žalą išieškoti iš jam skiriamos pašalpos“, – sakė Žaliakalnio seniūnas.
Pašalpų negaus per 100 kauniečių
Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami pašalpas gaunantys pensininkai, nėščios moterys, motina, tėvas arba globėjas, auginantys ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankantį vaiką. Taip pat tie, kurie slaugo neįgalų žmogų.
Nuo privalomų darbų atleidžiami medikų pažymą pateikę ligoniai, taip pat pašalpų gavėjai, dėl objektyvių priežasčių negalintys dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.
Vien šiais metais valstybės skiriamų pašalpų negaus per 100 visuomenės gerovei padirbėti neįstengusių kauniečių. Neabejojama, jog daugelis šių žmonių turi nelegalius pajamų šaltinius, tad atidirbti už gaunamas valstybės išmokas jiems paprasčiausiai neapsimoka.
Vaikus auginantiems, tačiau visuomenės gerovei dirbti tingintiems kauniečiams bus sustabdytas pašalpų mokėjimas, tačiau jiems vis vien bus mokamos pašalpos už vaikus.
