„Mes tokioms idėjoms nepritariame. Šiuo metu dirbantys pagal verslo liudijimus moka fiksuotą 9 proc. dydžio mokestį nuo minimalios algos. Manau, kad tokia tvarka yra pakankamai pagrįsta, nes žmonių galimybė uždirbti yra ribota“, - sakė smulkiuosius verslininkus atstovaujančios organizacijos vadovė Zita Sorokienė.
Ji primena, kad pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės per metus gali turėti ne didesnę kaip 155 tūkst. litų apyvartą, tačiau realiai uždirbamos pajamos yra daug mažesnės, todėl galimybės mokėti didesnį PSD yra ribotos.
„Ernst&Young“ mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas mano, kad šiuo metu normaliai diskutuoti apie sveikatos draudimo mokesčio naujoves yra anksti, nes neaišku, kokias papildomas pajamas ministerija siūlys apmokestinti. Teoriškai PSD būtų galima taikyti ir pajamoms už buto nuomą, loterijos prizus, pelną, gautą pardavus butą ar automobilį, pajamas iš bankuose laikomų indėlių.
Labiau pakratyti pinigines turėtų ir advokatai, notarai, kuriems mokesčiai skaičiuojami visai kitokia tvarka.
Prieš apkraunant žmones mokesčiu ekspertas ragina gerai paskaičiuoti, ar tai daryti apsimokės, ar valstybė sugebės surinkti pinigus.
„Dabar dirbantys pagal verslo liudijimus moka palyginti nedidelę sumą, todėl, jei mokestis bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jo našta gerokai padidės. Spėju, kad devyniais atvejais iš dešimties tokie žmonės pasitrauks į šešėlį. Dirbančius pagal verslo liudijimą sukontroliuoti labai sunku, jie taip pat turi polinkį esant reikalui greitai pasitraukti į šešėlį“, - sako K. Lisauskas.
„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, kad ant žmonių pečių užkraudama didesnę naštą valstybė eina lengviausiu, tačiau ne pačiu geriausiu keliu. Jis primena, kad socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčio našta šalyje ir taip yra didelė.
„Dabartinė sveikatos apsaugos sistema yra neefektyvi. Turime daug ligoninių, daug lovų jose, išlaikyti didelį ūkį brangiai kainuoja, todėl paslaugų lygis nėra labai geras. Reikia daryti kitą reformą – optimizuoti visą sistemą, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Žinoma, dalis žmonių gali būti nepatenkinti, nes ligoninė bus toliau namų, tačiau svarbu, kad toje ligoninėje būtų geresnė įranga, aukštesnę kvalifikaciją turintys medikai“, - mano ekonomistas.
Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo Stasio Jakeliūno vadovaujama darbo grupė, kuri turėjo peržiūrėti mokesčius, sveikatos draudimo mokestį siūlė apskritai naikinti ir prijungti jį prie gyventojų pajamų mokesčio. Pasak premjero patarėjo, tai daryti siūlyta norint mažinti mokesčių skaičių ir apsižiūrėjus, kad sveikatos draudimo mokestis neturi jokių sąsajų su draudimo sistema – kiek žmogus bemokėtų, jis gautų tas pačias ir tokio paties lygio paslaugas.
Dabar PSD įmokos mokamos ir nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (3 proc. moka darbdavys, o 6 proc. - darbuotojas), ir nuo individualios veiklos pajamų. Dirbantys pagal verslo liudijimus kas mėnesį moka po 90 litų.
Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad keisti PSD mokėjimo tvarką verčia Konstitucinio teismo atlikti šalies teisės aktų išaiškinimai.
Sveikatos draudimo mokestis pradėtas rinkti nuo 2009 m.
