Vaišino pietumis
Ketvirtadienį areštinė buvo pristatyta žurnalistams, kuriems pirmiausia pareigūnai suteikė galimybę paragauti areštinėje uždarytiems asmenims skiriamų pietų. Vieno areštuotojo maitinimui per dieną išleidžiami aštuoni litai.
Šių eilučių autoriui pirmiausia ragauti teko tirštos makaronų sriubos. Žinoma, skonis – kiekvieno reikalas, bet sūrūs makaronai nė iš tolo nepriminė ko nors, kas išties malonintų skrandį. Padėtį šiek tiek ištaisė antrasis patiekalas – plovas. Pastarasis, kur kas maloniau nuteikė gomurį.
Po pareigūnų priminimo, kad draudžiama neštis į vidų aštrius daiktus ir ginklus, prasidėjo areštinės aprodymas. Pirmasis įspūdis – pritrenkiantis. Viskas blizga, švaru, atrodo be priekaištų. Tiesą sakant, tenka prisipažinti, kad nepavyko susilaikyti ir nepaerzinti Kauno VPK atstovo spaudai ir nepaklausti apie tai, ar jis nenorėtų savo kabinetu keistis su areštuotaisiais.
Skaičiuojama, kad šioje 60 vietų areštinėje, nuolat uždaryta bus apie 30-40 asmenų. Daugiau vietų, nei nuolatinių areštuotojų reikia, nes ne visi gali būti uždaryti kartu. Nepilnamečiai privalo būti laikomi tik su nepilnamečiais, moterys atskirai nuo vyrų, su tais pačiais įvykiais susiję įtariamieji taip pat neuždaromi kartu.
Skųstis nebegali
Nors pastatas visiškai naujas ir įrengtas taip, kad jame uždaryti asmenys neturėtų dėl ko skųstis esą pažeidžiamomis jų teisėmis, kameros, prie jų nepratusiam asmeniui, palieka gan slogų įspūdį. Ypač nemalonu turėtų būti atlikti gamtinius reikalus, kai geležinį klozetą nuo kameros kolegų skiria tik nedidelė, gal pusantro metro aukščio sienelė.
Nors, tiems, kam dar versis liežuvis skųstis, vertėtų prisiminti, kad, savaitę ar dvi, vasaros stovyklose vaikai dažnai leidžia kur kas prastesnėmis sąlygomis. O pora savaičių ir yra maksimalus terminas, kurį sulaikytas asmuo gali praleisti areštinėje. Tiesa, paprastai belangėje pabūti užtrunka ne ilgiau aštuonių dienų. Tokio laiko dažniausiai užtenka, kad asmuo arba būtų paleistas, arba sulauktų kitų teisėsaugos paskirtų sankcijų.
Dievo atleidimo už savo nuodėmes trokštantiems areštuotiesiems melstis kamerose nereikia. Tam specialiai yra įrengta nedidelė koplytėlė. Tam tikru metu čia atvykstantis kunigas aukoja mišias, klauso išpažinčių.
Tačiau kur kas labiau nei koplyčia populiaresni yra du pasivaikščiojimo kiemeliai. Nedideles, betoninėmis sienomis apsuptas erdves, nuo dangaus skiria grotos. Čia įrengta po skersinį, kad areštuotieji galėtų pasimankštinti. Žinoma – ne be pareigūnų dėmesio – viskas stebima kameromis.
Išeiti pasivaikščioti ten, kur matomas dangus – itin dažnas sulaikytųjų prašymas. Man tokią teisę jiems garantuoja Europos Sąjungos reikalavimai.
Įdomu tai, kad areštinė šildoma ne radiatoriais, o šildymas įrengtas po grindimis. Toks sprendimas priimtas ir todėl, kad kamerose būtų kuo mažiau galimybių sulaikytiesiems susižaloti. Tuo tarpu radiatoriai, kad ir kaip saugiai įrengti, beveik visada turi kampų ir atsikišimų, į kuriuos galima susižaloti.
„Būna, kad nenori išeiti net. Ypač visokie benamiai ir ypač žiemą“, - atsiduso pro žurnalistus eidamas vienas pareigūnų.
Trūko net dušų ir lovų
Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo ženkliai sumažintas areštinių skaičius, o sutaupytos lėšos skirtos esamoms areštinėms renovuoti ir atnaujinti. Iki 2008 metų šalyje veikė 46 policijos areštinės, kuriose buvo 1 tūkst. 110 vietų laikomiems asmenims. Šiuo metu šalyje veikia 25 policijos areštinės, kuriose yra 850 vietų, skirtų laikomiems asmenims. Iš 46 policijos areštinių tik 10 pasižymėjo geromis areštantų laikymo ir darbuotojų darbo sąlygomis.
Kitos policijos areštinės reikalavo rekonstravimo ir modernizavimo, jose sąlygos buvo patenkinamos arba blogos. Tuo metu daugelyje policijos areštinių nebuvo lovų, dušų, pasimatymo kambarių, pasivaikščiojimo kiemų, keletas policijos areštinių neturėjo net kamerose įrengtų sanitarinių mazgų. Atsižvelgiant į areštinių būklę ir didelius finansinius poreikius areštinėms išlaikyti, nuspręsta pertvarkyti šalies policijos areštinių tinklą, tuo pačiu sumažinti policijos areštinių skaičių šalyje.
Policijos įstaigų, kuriose buvo uždarytos areštinės, žinioje esantys asmenys yra uždaromi į artimiausias likusias veikti policijos areštines. Dauguma uždarytų policijos areštinių buvo patenkinamos arba blogos padėties, todėl šalies areštinių ir asmenų laikymo sąlygos ženkliai pagerėjo. Dauguma likusių veikti policijos areštinių pagal programą numatytos renovuoti ar rekonstruoti. Šie darbai vykdomi kasmet.
Įgyvendinant minėtą programą taip pat pastatytos 3 naujos policijos areštinės (Elektrėnuose, Anykščiuose, Kaune). 4 areštinės rekonstruotos arba suremontuotos (Švenčionyse, Panevėžyje, Marijampolėje, Visagine). Šiuo metu projektuojamos arba jau suprojektuotos dar 3 policijos areštinės (Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose). Prasčiausios asmenų laikymo sąlygos yra Vilniaus ir Klaipėdos miestų areštinėse.
Nuo 2000 m. kas ketverius metus šalies policijos areštines inspektuoja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką elgesį ar baudimą atstovai. Paskutinis šio komiteto atstovų vizitas Lietuvoje įvyko 2012 m. rudenį. Komiteto ataskaitose pažymimi akivaizdūs policijos areštinių veiklos optimizavimo programos įgyvendinimo teigiami rezultatai ir ženklus asmenų laikymo sąlygų policijos areštinėse pagerėjimas. 2012 m. minėtas komitetas konstatavo faktą, kad Vilniaus aps. VPK būtų nenaudojamos kai kurios kameros. Į šias komiteto pastabas buvo atsižvelgta ir šios kameros šiuo metu nebenaudojamos.
Policijos areštinėse kasmet laikoma apie 35-36 tūkst. asmenų. 2012 m. policijos areštinėse buvo laikoma apie 17 tūkst. sulaikytų, apie 8,4 tūkst. suimtų, apie 5,5 tūkst. nuteistų ir apie 5,9 tūkst. administracine tvarka areštuotų asmenų.
