Vakar priimtos Seimo statuto pataisos turėtų leisti paprasčiau atleisti aukštus pareigūnus, jei parlamentarai nepritars jų vadovaujamų įstaigų metinei veiklos ataskaitai, rašo „Lietuvos rytas".
Pastaruoju metu neramu ir prezidento skiriamam bei atleidžiamam generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Jo pateiktai veiklos ataskaitai Seimas nepritarė.
Remiantis priimtomis statuto pataisomis, tokiu atveju parlamentas galės pasiūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei prokuratūros vadovą atleisti.
Laukia ne viena kliūtis
Pagal statuto pataisas, kurios įsigalioja be prezidentės parašo, savo skiriamus pareigūnus Seimas, nepritaręs jų vadovaujamos institucijos ataskaitai, galės atleisti pats.
O išbrokavęs institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikia tik parlamento pritarimo, ataskaitą Seimas galės pavesti ją svarsčiusiam komitetui pateikti nutarimo projektą su siūlymu prezidentui atleisti šį vadovą iš pareigų.
Už vadovo atleidimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Tiek balsų reikės ir siūlant atleisti šalies vadovo skiriamus bei atleidžiamus pareigūnus.
Bet net ir pakankamas skaičius balsų dar negarantuotų, kad toks Seimui neįtikęs pareigūnas prarastų postą. Tokį parlamento sprendimą turėtų palaiminti ir šalies vadovas.
Pataisos rengėjai svarsto, kad prezidentas tokiu atveju nedrįstų ignoruoti Seimo valios, bet neatmeta, jog gali susidaryti ir tokia situacija, kai aukštas pareigūnas pakibs ore: šalies vadovas neatsižvelgs į parlamento siūlymą.
Be to, naujas vadovų atleidimo mechanizmas galės pradėti veikti tik tada, kai bus pakeisti kiti įstatymai, reglamentuojantys jų skyrimą bei atleidimą.
Įžvelgė nestabilumą
Už Seimo statuto pakeitimus vakar balsavo 85 parlamentarai, prieš – 16, susilaikė šeši.
Be valdančiųjų, tam pritarė dalis liberalų ir konservatorius Naglis Puteikis. Dar penki dešinieji susilaikė.
Tačiau konservatorių lyderiai pataisas kritikavo. Jurgis Razma aiškino, kad jas priėmus atsiranda pagunda nukirsti galvą tiems pareigūnams, kurie politinei daugumai dėl ko nors gali būti nepriimtini.
J.Razmos teigimu, iki šiol buvo tam tikras stabilumas, nes institucijų vadovus skiria viena politinė dauguma, jie dirba ir esant kitai.
Pataisas vakar sukritikavo ir Briuselyje esanti prezidentė D. Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad tai žingsnis į daugelio valstybės institucijų politizavimą.
Gynė teisę į valdžią
Bet vienas šių pataisų rengėjų „tvarkietis” Petras Gražulis kolegas ragino pagaliau imti valdžią į savo rankas.
Politikas dėstė, jog dabar institucijų vadovai Seimui pateikia formalias ataskaitas, kurių niekas neskaito, o į klausimus nesugeba atsakyti: „Kodėl vienose rankose turi koncentruotis visa valdžia?
Mes esame taip pat žmonių išrinkta valdžia. Jei mes patys išleidžiame visą valdžią iš rankų, tai ko iš mūsų tikėtis.”
Socialdemokratas Bronius Bradauskas aiškino, kad priimtos pataisos Seimui suteiks realių galių vykdant parlamentinę kontrolę.
Pataisos – ant derybų stalo?
Kiek anksčiau valdantieji buvo užsimoję priimti dar paprastesnę vadovų atleidimo tvarką.
Valdančiosios koalicijos lyderių pasitarimuose apie pakeitimus prabilta svarstant, ką daryti su Generalinės prokuratūros vadovo D. Valio pateikta metine veiklos ataskaita.
Tuomet pasigirdo siūlymų, kad reikėtų įteisinti tvarką, kuri leistų Seimui nepritarus institucijos veiklos ataskaitai iškart balsuoti dėl jos vadovo atleidimo.
Nors trys valdančiosios koalicijos partijos tada pritarė šiam planui, už jį nebalsavo socialdemokratai.
Tačiau po šį antradienį nepavykusios interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui kairieji vakar bemaž sutartinai parėmė statuto pataisas.
Po tokių manevrų Seimo užkulisiuose imta svarstyti, kad šios pataisos galėjo gulėti ant savo ministrą ginančių socialdemokratų ir prokuroro galvos trokštančių „darbiečių” derybų stalo.
