Pirmadienį ES vairą perimanti Lietuva bus atsakinga už
ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą,
atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos
Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis
šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Prasideda istorinis mūsų valstybei pusmetis, - sakė
prezidentė Dalia Grybauskaitė. - Turime unikalią galimybę
atskleisti Europai tai, kuo gali didžiuotis Lietuva - mūsų žmonių
gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus“.
Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio
dėmesio sulauks ir Vilnius - Lietuvoje pirmininkavimo metu vyks
daugiau nei 200 susitikimų, keliolika iš jų - ministrų lygio,
šalyje tikimasi apie 30 tūkst. svečių.
„Tos šalys, kurios pirmą kartą imasi pirmininkavimo
atsakomybės, vertina tai kaip savotišką perėjimą nuo naujos ES
narės statuso prie senbuvės“, - BNS sakė Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Ramūnas Vilpišauskas.
Geopolitinė kova
Vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų yra
Rytų partnerystės programa, kuria siekiama glaudesnių ekonominių
ir politinių santykių su šešiomis posovietinėmis valstybėmis.
Lapkritį jų ir ES šalių vadovai bus kviečiami į viršūnių
susitikimą Vilniuje, kur tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos
prekybos sutartį su Ukraina ir paskelbti apie baigtas derybas dėl
tokių sutarčių su Armėnija, Moldova ir Gruzija. Didelės pažangos
su Baltarusija ir Azerbaidžanu nesitikima.
„Didžiausias dėmesys Lietuvos pirmininkavimo metu bus skiriamas
Ukrainai ir su ja siejamos didžiausios viltys regione. Bet žinant
Ukrainos politinę situaciją, akivaizdu, jog garantijų niekas negali
duoti – daug kas priklauso nuo oficialaus Kijevo ir jų pozicijos
dėl asociacijos sutarties“, - BNS sakė politologas Vytis Jurkonis.
Rytų partnerystė kelia susirūpinimą Rusijai, kuri seniai
ragina Ukrainą prisijungti prie jos kuriamos Muitų sąjungos. Maskva
norėtų, kad Muitų sąjunga peraugtų į giliai integruotą
Eurazijos sąjungą.
Savo ruožtu Lietuvos ir ES pareigūnai perspėja, kad Ukraina
negali priklausyti abiem blokams, ir įstojusi į Muitų sąjungą
negalėtų tikėtis laisvos prekybos sutarties su ES.
„Tam tikrą susirūpinimą ruošiantis Rytų partnerystės
viršūnių susitikimui mums kelia Vilniuje kai kurių politikų
skelbiami raginimai diktuoti Rytų partnerystės tikslinėms šalims
sąlygas rinktis vieną ar kitą integracinį susivienijimą“, -
laikraščiui „Vilniaus diena“ sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje
Vladimiras Čchikvadzė.
Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas
teigia, kad posovietinėje erdvėje vyksta geopolitinė kova.
„Matydami, kaip Rusija vilioja Ukrainą ir bando ją privilioti į
Eurazijos sąjungą, tikrai galime sakyti, kad vyksta geopolitinė
kova. Ir, aišku, niekas taip atvirai to nepasakys, bet realiai, ypač
Lietuvai ar Lenkijai, tai yra geopolitinė kova: tai yra dviejų
integracinių erdvių klausimas - kuri bus patrauklesnė toms šalims,
kurios yra tarp jų. Ir tai yra be galo svarbu“, - BNS sakė
L. Kasčiūnas.
Kai kurios ES šalys reikalauja, kad prieš pasirašant sutartį
Ukrainoje būtų paleista kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. Jos
kalinimą Vakarai laiko politiškai motyvuotu teisiniu persekiojimu -
jam apibūdinti pasirinktas terminas „selektyvus teisingumas“.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas
mano, kad situacija dėl sutarties su Ukraina paaiškės po rugsėjį
vyksiančių parlamento rinkimų Vokietijoje.
„Sprendimai turbūt bus priimti po Vokietijos rinkimų, nes yra
kelios šalys, kurios lig šiol nesutinka ir reikalauja, kad Ukraina
nevykdytų vadinamo selektyvaus teisingumo“, - BNS sakė
socialdemokratas G. Kirkilas.
Prognozuodamas, jis sakė duodantis 70 proc., kad susitarimas
Vilniuje bus pasirašytas.
Iššūkis - derėtis dėl finansų
Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva daug dėmesio skirs deryboms
dėl 2014-2020 metų beveik trilijono eurų ES biudžeto. Nors šią
savaitę ES institucijos dėl jo pasiekė politinį sutarimą,
balsavimas Europos Parlamente vyks jau Lietuvos pirmininkavimo metu.
Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl daugiau nei 70 teisės aktų,
kurie įgyvendina atskiras biudžeto programas.
„Lietuvai reikia pasiruošti labai rimtoms, ilgoms ir nelengvoms
daugiadienėms deryboms, nes tie 70 reglamentų, įtvirtinančių
2014-2020 metų finansinę perspektyvą, bus iššūkis mums“, -
BNS sakė parlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.
Dar vienas svarbus klausimas bus ES bankinės sąjungos kūrimas.
ES institucijos ir valstybės narės Lietuvos pirmininkavimo metu
toliau derins taisykles, kaip pertvarkyti sunkumų turinčius bankus,
nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų, o pačių bankų lėšas,
taip pat, kaip užtikrinti bendrą bankų priežiūrą.
Tačiau dėl bankinės sąjungos ir kai kurių kitų ekonominių
ir finansinių klausimų pirmiausia deramasi euro zonoje. Tai
sumažins Lietuvos vaidmenį.
„Tada, kai svarstomi eurozonai svarbūs klausimai, jai
nepriklausančios šalys tose diskusijose nedalyvauja, net jeigu ir
kažkuri iš tų šalių pirmininkauja ES Tarybai. Su tuo susidūrė
Lenkija, pirmininkaudama prieš porą metų, vėliau Danija - ji taip
pat nedalyvavo tarp euro zonos šalių vykstančiose diskusijose“, -
teigė R. Vilpišauskas.
„Kadangi vis daugiau priemonių yra svarstoma tik tarp euro zonos
šalių, nebuvimas euro zonoje, taip pat ribos Lietuvos, kaip
pirmininkaujančios šalies, galimybes daryti įtaką tų diskusijų
darbotvarkei“, - paaiškino politikos ekspertas.
Lietuvos vyriausybė eurą įsivesti tikisi 2015 metais.