Panevėžio miesto apylinkės teismas jų prašymą patenkino.
Laikinai apriboti L. Stankūnaitės teises į dukrą Kedžiai teismo paprašė 2010 metų gegužės 15 dieną, netrukus po to, kai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackas nutarė, kad mergaitė turi gyventi su savo niekuo neįtariama ir niekuo nekaltinama mama.
Gegužės 14 dieną B. Varsackui paskelbus, kad mergaitė skubiai turi būti grąžinama L. Stankūnaitei prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje pradėjo būriuotis teismo sprendimu nepatenkinti žmonės, jie neleido į namus įeiti antstoliui, ilgą laiką L. Stankūnaitės dukters neišleido net į susitikimus su mama.
N. Venckienė Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė Panevėžio apygardos teismui. Sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, ginčas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo grąžintas iš naujo nagrinėti tam pačiam Kėdainių teismui.
Po daugiau nei metų, 2011 metų gruodžio 16 dieną, civilinę bylą išnagrinėjęs teismo pirmininkas Vitalijus Kondratjevas antrą kartą priėmė N. Venckienei nepalankų sprendimą – mergaitė turi gyventi su L. Stankūnaite.
Šį teismo sprendimą pavyko įgyvendinti tik 2012 metų gegužės 17 dieną.
Nuo to laiko Kedžiai savo anūkės nematė.
Dėl susitikimų su mergaite jie kreipėsi į teismą, tačiau šių metų balandžio 16 dieną išgirdo neigiamą atsakymą – su anūke susitikti negalės.
Kedžių ir L. Stankūnaitės dukters susitikimams prieštarauja ne tik mergaitės mama, bet ir Kauno bei Vilniaus Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių specialistai, su mergaite bendravę psichologai.
Matyti senelių nenori ir pati devynmetė. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mergaitė papasakojo, kad Kedžių ir Venckų namuose jai teko patirti psichologinį ir fizinį smurtą – seneliai ir laikinoji globėja jai nuolat leipdavo žmonėms sakyti, kad ji nenori gyventi su mama, o šiuos „liepimus“ nuolat lydėdavo fizinės bausmės.
Kedžiai jiems nepalankią Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Jų skundas bus nagrinėjamas rugsėjo 10 dieną.
