Ekspertai apgailestauja, kad teisėjai pasiduoda įsitikinimams, jog teistiems asmenims laisvėje ne vieta. Bet kalėjimo aplinka nusikaltėliams gali padaryti didesnę žalą.
Nors statistika rodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose nusikaltimų per metus sumažėjo, valdžia vis dar linkusi manyti, kad iš kalėjimo paleisti nuteistieji suklups dar kartą.
Anot specialistų, kol toks požiūris nepasikeis, Lietuva pagal kalinių skaičių ir toliau liks tarp Europos lyderių. Per metus, kai galioja Probacijos įstatymas, į laisvę neatlikę visos bausmės išėjo per tūkstantį nuteistųjų. Anksčiau šis skaičius būdavo trečdaliu didesnis.
Vilniaus probacijos tarnybos vadovė Marta Gavrilovienė teigia, kad sėkmingai probacijai reikia socialinių išteklių: gydymo įstaigų, darbuotojų, tarnybų. „O šiuo metu mūsų darbas paremtas savivaldybių paslaugomis. Kai kuriose savivaldybėse nėra nei metadono programos, nėra galimybių gydytis“, - pastebi M. Gavrilovienė.
Lygtinai paleistiems nuteistiesiems kabintis į gyvenimą laisvėje padedantys specialistai kritikuoja teismus. Esą šie neįvertina probacijos komisijų atlikto darbo ir nesiremdami objektyviais kriterijais atmeta prašymus paleisti nuteistuosius pirma laiko.
„Kartais, kai skaitai nutartis teismo, tai atrodo, kad paleidžiam žmones iš inkubatoriaus, nes visos nutartys vienodos, koks žmogus bebūtų, jis išeina su ta pačia nutartim“, - įspūdį nusako Kalinių globos draugijos vadovė Milda Bliumenzonienė.
Kalėjimų departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Uscila svarsto, kad galbūt teismai nėra iki galo susipažinę su naujovėmis ir įrankiais, pavyzdžiui, nuteistųjų pakartotino elgesio rizikos vertinimu. „Gal teismai negauna pakankamai informacijos? Procesas tapo labiau rašytinis. Teismai nemato nuteistojo ir galbūt dėl to sunkiau priimti sprendimą...“, - kalba R. Uscila.
Kad probacijos įstatymas realybėje turėtų būti taikomas kitaip, nei yra dabar, pripažįsta ir įstatymo iniciatorius, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo manymu, teismai į procesą žiūri pernelyg formaliai.
„Prisiklausoma visokių baimių ir ignoruojamas paprastas principas, kad visuomenė saugesnė, kai žmonės išeina realiai pasitaisę, - mano R. Šimašius, - Nuteistieji iš probacijos komisijų yra gavę labai aiškų signalą, ko reikia, kad asmuo būtų paleistas: kad finansiškai paremtų nusikaltimo auką, kad socialinius ryšius palaikytų ne su banditais, o žmonėmis, kurie padės integruotis į visuomenę“.
