Iki to laiko prezidentai ir premjerai pakaitomis važinėjo į Briuselį pristatydami Lietuvos poziciją.
Dabar D. Grybauskaitė tai daro viena, premjerui palikdama galimybę tik su individualiu vizitu aplankyti Briuselį, susitikti su ES ar Europos Komisijos aukščiausiais pareigūnais.
Šią savaitę Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Todėl, nors ir pavėluotai, kyla klausimas: ar tai, kad prezidentė ES mastu skelbiasi esanti vienintelė valstybės vadovė, yra teisinga?
Beje, įdomu, ar dabartiniam premjerui A. Butkevičiui priimtina, ką darė jo pirmtakas A. Kubilius? Konservatorių lyderis tarsi savaime suprantamą dalyką perleido D. Grybauskaitei teisę atstovauti Lietuvai aukščiausio lygio ES susitikimuose, nors ji nėra prezidentinė valstybė.
Tiesa, pirmadienį buvo leista šiek tiek pasireikšti ir socialdemokratų premjerui, nes prezidentė išvykusi į užsienį.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios proga prie Vyriausybės rūmų Vilniuje surengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje žodį tarė ir A. Butkevičius.
Bet Briuselyje vykstantys susitikimai – toli gražu ne vien ceremonijos. Todėl daugumai valstybių ten atstovauja vyriausybių vadovai arba kartais pakaitomis tai daro prezidentai. Nieko nuostabaus – juk skirtingų valdžios institucijų vadovų funkcijas teisinėje demokratinėje valstybėje lemia ne tik vieno ar kito politiko ambicijos.
Lietuvos Konstitucijoje nepasakyta, kad prezidentas vienintelis šalyje priima sprendimus ir atstovauja valstybei tarptautiniuose forumuose.
Juo labiau kad dauguma reikalų, sprendžiamų ES viršūnių susitikimuose, glaudžiai susiję su valstybės įsipareigojimais, kuriuos siekiant vykdyti reikia vidaus politikos sprendimų.
Bet šiuo metu pagrindinės valdančiosios Socialdemokratų partijos įtakingiausi politikai, net aiškiai matydami tokią situaciją, tyli.
Kažkada socialdemokratų veikėjas V. Andriukaitis buvo ryžtingai pareiškęs, jog pagrindinis pareigūnas, dalyvaujantis ES viršūnių forumuose, turėtų būti Vyriausybės vadovas. Toks užmojis turi logikos.
Juk pirmiausia nuo valdančiųjų partijų susitarimų, o kartais ir nuo jų sugebėjimo įtikinti dalį opozicijos, priklauso priimamų sprendimų Seime likimas. Prezidentės vaidmuo, kad ir koks svarbus, dažnu atveju yra pagalbinis.
Tačiau netrukus tie V. Andriukaičio aiškinimai nuslinko į užmarštį. Ir jam pačiam atsirado naujų problemų, ir pačioje Socialdemokratų partijoje prasidėjo vidinė trintis.
Neatmestina, jog net kai kurie kairiųjų veikėjai nebūtų nieko prieš, jei jų lyderio A. Butkevičiaus vaidmuo valstybės gyvenime nebūtų labai ryškus. O sėkmingas darbas atstovaujant Lietuvai šį pusmetį, kai ji pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, gali smarkiai padidinti pareigūno, prisiėmusio lyderio vaidmenį, reitingus.
Valdžioje buvę konservatoriai atidavė teisę D. Grybauskaitei atstovauti Lietuvai be jokių diskusijų.
Ko gero, kitaip ir negalėjo būti, nes ne vieną ginčytiną sprendimą priėmusiai A. Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei buvo būtina prezidentės parama bet kokiu klausimu.
Svyruojant tuometės koalicijos laivui, neturint visuomenės paramos, dešinieji puikiai žinojo, kaip svarbu tokioje situacijoje įtikti ambicingajai, bet daugelio žmonių mylimai šalies vadovei: „Važinėkite į Briuselį, tik jūs viena to verta.”
Bet atstovavimas ES nėra toks simbolinis aktas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kai valstybės pozicijos pristatyti į ES ministrų tarybos posėdį vyksta kuris nors Lietuvos Vyriausybės narys, prieš tai valstybės požiūris paprastai aptariamas ir suderinamas Seimo Europos reikalų komitete. Tai viena šios parlamento struktūros funkcijų.
Kad pastaruoju metu kai kurie Lietuvos ministrai, nuvykę į Briuselį, užsiėmė savotiška saviveikla ir kalbėjo, kas jiems šauna į galvą, rodo, kad arba Europos reikalų komitetas ne iki galo atlieka savo priedermę, arba ministrai leido sau per daug laisvės improvizuoti.
Vis dėlto reikia pasakyti, jog į Seimo komiteto posėdžius kartais atsiunčiami prezidentės patarėjai.
Be to, kartkartėmis valstybės vadovė pasikviečia į Prezidentūros rūmus ir ministrus, su jais pasikalba apie vieną ar kitą problemą, kuri bus svarbi ES viršūnių susitikimų metu.
Tačiau, pokalbiuose Prezidentūroje dalyvavusių pareigūnų teigimu, dažniausiai tai būna ne problemų aptarimas, o D. Grybauskaitės jau suformuluotos pozicijos pristatymas leidžiant suprasti, jog tam reikia tik jų formalaus pritarimo.
Tai sukuria situaciją, kai dalyvaujanti ES viršūnių susitikimuose prezidentė išdėsto savo asmeninę arba jai lojalių pareigūnų suformuluotą nuomonę, kuri tampa lyg ir Lietuvos valstybės pozicija. Tai, ko gero, nėra normalu. Bent jau Lietuvai pirmininkaujant ES.
