Ministro teigimu, pirmą kartą įvykdytas bendras lietuvių kalbos egzaminas pasiteisino ir nediskriminavo tautinių mažumų atstovų.
„100 balų įvertinimą gavo 1,62 proc. visų egzaminą laikiusių mokinių, iš jų 1,7 proc. – lietuviai, o 0,42 proc. – tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokęsi mokiniai“, – sakė jis.
„40 proc. kitataučių parašė daugiau, nei buvo reikalaujama iš lietuvių mokyklose besimokiusių mokinių. Tai rodo, kad tie vaikai, kurie norėjo atsakyti į temą, nors jiems ir trūko žodžių, plėtojo mintį nebijodami padaryti vieną ar kitą klaidą“, – sakė D. Pavalkis.
Medžiagą švietimo ministras žada atiduoti į specialistų rankas. Esą tik išanalizavus egzamino rezultatus bus galima spręsti apie lietuvių kalbos egzaminą: „Tik tuomet bus galima priimti sprendimą dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino.“
D. Pavalkio teigimu, vienodą lietuvių kalbos egzaminą visi Lietuvos abiturientai turėtų laikyti 2019 metais: „Taip numatyta buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintame nutarime .Ten numatytas kelerių metų pereinamasis laikotarpis.“
Ministras žadėjo, kad 2019 metai – absoliučiai galutinis terminas suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą.
D. Pavalkis paneigė gandus, kad bus grįžtama prie senos lietuvių kalbos egzamino tvarkos: „Nemanyčiau, kad yra kelias atgal. Mes deklaravome ir nenukrypstame nuo teiginio, kad Lietuvoje visi turi laikyti vienodą valstybinės kalbos egzaminą.“
Teismas nusprendė, kad egzamino palengvinimas neteisėtas
Birželio 18-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymas, palengvinantis lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas.
Priimdamas sprendimą teismas pažymėjo, kad pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindinės konvencijos 4 ir 12 straipsnius šalys įsipareigojo pasiekti, kad tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti vienodą išsilavinimą.
Teismas akcentavo, kad ši nuostata turi būti įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialios ir valstybinės kalbos pripažindamas, kad šių teisių pusiausvyrą valstybė privalo garantuoti.
Nesutarė dėl palengvinimų būtinybės
Parlamentarų teigimu, dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams sudaromos nelygiavertės sąlygos.
Esą nelygų mokymosi valandų skaičių kompensavo ankstesni palengvinimai – leidimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams padaryti daugiau klaidų.
Tuo tarpu ŠMM atstovai tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Esą tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.
Atmetė prašymą nagrinėti skubos tvarka
Kovo pabaigoje LVAT atmetė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka, argumentuodamas, kad ji yra itin sudėtinga, o nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
Toks sprendimas paliko galioti švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažinamas nuo 500 iki 400.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius. Teismui įsakymą apskundę Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai tvirtino, kad įsakymu numatant išimtis atsisakoma bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
