Valstybinių ligonių kasų vadovas Algis Sasnauskas sako, kad visos valstybinės gydymo įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį dirbo nuostolingai. Bendras minusas siekia 50 mln. litų.
Analizė rodo, visose kitose gydymo įstaigose valstybės skiriamų lėšų trūksta ir situacija po truputį blogėja.
Universitetinės ligoninės per pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 11 mln. litų nuostolių (vien Santariškių klinikos – 10 mln. litų nuostolių), respublikinės ligoninės – 21,6 mln. litų, regiono ligoninės – 5 mln. litų, rajono ligoninės – 7 mln. litų, rajoninės poliklinikos – 4,5 mln. litų nuostolių. Pelningai dirba tik miesto poliklinikos. Jos per tris šių metų mėnesius gavo puse milijono litų daugiau, nei išleido. Santykinai nedidelį nuostolį patiria ir greitosios pagalbos stotys.
„Ligoninės gyvena blogiausiai ir sunkiausiai. Jos stabiliai tendencingai eina žemyn“, - gydymo įstaigų finansinius rezultatus apibendrina Ligonių kasų direktorius A. Sasnauskas.
Šiandien Vyriausybė ketina priimti sprendimą – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo papildomai skirti gydymo įstaigoms 145,3 mln. litų. Tiesa, sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pripažino, kad ši suma ypatingai situacijos nepagerins.
„Lėšų nėra, kad visoms paslaugoms būtų galima ženkliai pagerinti finansavimą“, - pripažino viceministras. Pinigų skirstytojams šiandien belieka tik pasidžiaugti, kad su ligoninėmis atsiskaitoma laiku. Pervedama bent jau tiek pinigų, kiek valstybė jų duoti yra pažadėjusi.
Skirti daugiau pinigų esą neleidžia Finansų ministerija. Tai daroma norint nedidinti valstybės išlaidų ir pagerinti šalies finansinius rodikliu norint po dviejų metų įsivesti eurą.
Seimo narys Antanas Matulas komiteto posėdyje stebėjosi, kad dėl euro rizikuojama šalies žmonių sveikata. Jis ragino ieškoti kitų būdų, kaip tinkamai finansuoti gydymo įstaigas ir įsivesti eurą.
Sveikatos apsaugos viceministrui pradėjus vardinti, jog taupant sveikatos apsaugai, valstybė sutaupė šimtus milijonų litų, pasipiktino komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.
„Aš suprantu, kad mirštantys ligoniai, bankrutuojančios įstaigos išgelbėjo valstybės prestižą. Kodėl viskas daroma sveikatos apsaugos sistemos sąskaita“, - piktinosi D. Mikutienė.
Seimo nariams taip pat neaišku, kodėl panašiose šalies ligoninėse medikai gauna labai skirtingus atlyginimus. Taip pat neaišku, kokias ligonines ketinama uždaryti taupant lėšas, nes mažėjant gyventojų skaičiui gydymo įstaigų reikia mažiau. Seimo nariai komitete pasakojo istorijas, kaip taupydamos pinigus ligoninės laiko tuščias palatas ir priiminėja mažiau ligonių nei galėtų.
A. Matulas siūlė nedelsiant uždarinėti rajoninių ligoninių skyrius, kuriuose atliekama mažai operacijų ir gimdymų. Esą geriau žmones vežti operuoti į didmiesčius, nes jie ir patys ten mieliau nori gydytis.
Šių metų Seimo patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaro 4,1 mlrd. litų – 3 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Tačiau realiai gydymo įstaigų finansavimas (siekiant įsivesti eurą) šių metų pradžioje buvo sumažintas dešimtadaliu. Dėl to kai kuriose ligoninėse medikai varomi neapmokamų atostogų.
A. Sasnauskas primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete šiuo metu maždaug 266 mln. litų rezervas, kurį esant reikalui būtų galima panaudoti.
Šiais metais per pirmą pusmetį fondas surinko dar 88,6 mln., viršplaninių pajamų. Manoma, kad viršplaninės pajamos fonde metų gale sudarys 130 mln. litų.
Daugiau pinigų surenkama, nes greičiau nei planuota auga šalies darbo užmokestis, šiemet padidinta minimali mėnesio alga. Biudžeto surinkimo rodikliai gerėja ir dėl to, kad mažėja bedarbių skaičius.
