Gydytojo ir filantropo Michaelio Lozmano vadovaujama JAV studentų grupelė per kelias dienas sutvarkė senąsias žydų kapines, kurių jau seniai nebelanko jose palaidotųjų artimieji.
Šią savaitę trylika studentų iš Niujorko „Union College“ ir pats M. Lozmanas, kuris yra Rytų Europos žydų kapinių restauravimo fondo steigėjas ir vadovas dirbo, kaip manoma, dar 19 a. pradžioje Aukštadvaryje pradėjusiose veikti žydų kapinėse.
Prieškariu šiame vaizdingomis apylinkėmis ir didžiuliu ežeru garsėjančiame miestelyje buvo gausi žydų bendruomenė. Veikė net aštuoniolika žydų savininkų krautuvėlių.
„Deja, šiandien Aukštadvaryje nebėra nė vieno žydo. Senąsias žydų kapines mes apšienaudavome, aptvarkydavome, bet prie antkapių lįsti nedrįsdavome, nes neišmanėme, kaip pagal žydų tradicijas derėtų juos sustatyti“, - kalbėjo Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, kuriai teko motiniška pareiga, kaip savais vaikais, pasirūpinti studentais iš JAV. Juos ji buvo apgyvendinusi vienoje kaimo turizmo sodyboje netoli Aukštadvario.
Informavo kolega iš Švenčionių
Apie tai, kad Aukštadvario žydų kapines norėtų šią vasarą sutvarkyti savanoriai iš Amerikos, Trakų rajono meras Vytautas Zaleckas sužinojo iš Švenčionių tarybos nario Dariaus Veličkos.
Jo padedamas M. Lozmanas su tais pačiais Amerikos studentais tvarkė iš Švenčionėlių žydų kapines, kuriose darbai buvo baigti šių metų birželio pabaigoje.
Prieš atvykdamas į Lietuvą, M. Lozmanas su savo pagalbininkais darbavosi Baltarusijoje, kur kartu su fondo „Valuntas“ vadovu Franklinu Jamesu Swartzu sutvarkė dešimt žydų kapinių.
„Džiaugiuosi, kad „Volunto“ fondas savo veiklą iš Baltarusijos perkėlė į Lietuvą. Tikiuosi, kad mūsų šalyje ši organizacija, prie kurios prisijungė ir M. Lozmano fondas, dar sutvarkys ne vienas žydų kapines, taip nutiesdama tiltus tarp Lietuvos ir Izraelyje bei po visą pasaulį išsibarsčiusių žydų“, - kalbėjo D. Velička.
Surinks informaciją apie kitas kapines
„Žydų iniciatyva sutvarkyti savo tautiečių kapines įvairiose Rytų Europos šalyse panaši į lietuvių žygius Sibire, kurio platybėse yra ne vienos apleistos ir seniai pamirštos mūsų tėvynainių kapavietės. Juk tik dėka ekspedicijų į Sibirą, kurios prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, buvo rasta daugybė lietuvių kapų, o dalis palaikų net pargabenta į Lietuvą“, - priminė V. Zaleckas.
J. Dzencevičienė žadėjo ir kitais metais pagloboti M. Lozmano talkininkus, o, jo prašymu, surinkti informaciją apie netoli Aukštadvario esančias apleistas žydų kapines, kurias derėtų sutvarkyti.
Studentai liko sužavėti Lietuva
„Daugelyje Amerikos koledžų ir kitose mokyklose studentams dėstomi paskaitų ciklai apie Holokaustą. Tačiau viena – išgirsti, kas lėmė šią žydų tautos tragediją ir visai kita – patiems pamatyti tas vietas, kur buvo kankinami ar žudomi žydai bei dalyvauti, tvarkant jų kapus. Kita vertus, tokia savo veikla mes siekiame parodyti, kad Holokaustas – ne tik žydų, bet ir viso pasaulio tragedija“, - kalbėjo Aukštadvaryje M. Lozmanas.
Kartu su juo iš Amerikos į Lietuvą atvykusi jauniausia talkininkų grupės narė, devyniolikmetė žydaitė studentė iš Bostono Rachelė Wyman prsipažino likusi sužavėta Lietuva ir jos žmonėmis: „Jūsų mažytė šalis nuostabi! Mes buvome labai šiltai priimti.
Aš ryžausi atvykti į Lietuvą tvarkyti žydų kapinių, nes ir mano seneliai, kilę iš Lenkijos, patyrė Holokaustą ir neišgyveno. Todėl man buvo labai svarbu pačiai prisiliesti prie tos baisios žydų tautos tragedijos. Tikiuosi, kad į Lietuvą su savo draugu lenku atvykti ir kitais metais“.
Studentams iš Amerikos vertėjavusi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventė Raminta Biziulevičiūtė pasakojo, kad iš pradžių svečiams keistai atrodė, kodėl Lietuvoje, kuri iki šiol vadinama Šiaurės Jeruzale, taip apleistos senosios žydų kapinės: „Jie Niujorke ir kituose JAV miestuose įpratę matyti daug žydų, gyventi šalia jų ir nuolat su jais bendrauti, o mūsų jaunimui beveik netenka susidurti su žydais, nes jų Lietuvoje liko labai nedaug. Tai sužinoję, amerikiečiai suprato, kodėl nėra kam prižiūrėti žydų kapinių“.
Darbus finansavo patys
Ir Švenčionėliuose, ir Aukštadvaryje už visus reikalingus žydų kapinėms tvarkyti įrankius, medžiagas ir nemenkas metalines tvoras, o taip pat už savo kelionės išlaidas į Lietuvą talkininkai iš JAV susimokėjo patys.
Pasak M. Lozmano, jo vadovaujamą studentų grupę parėmė „Union College“ koledžas, įvairūs iniciatyvos sutvarkyti žydų kapines Rytų Europoje rėmėjai, o taip pat ir patys į Lietuvą atvykę studentai.
Po studentų iš JAV talkos Aukštadvaryje ir Švenčionėliuose žydų kapines nuo šiol ženklins naujos metalinės tvoros su žydiška simbolika. Seni išlikę paminklai ant kapaviečių sustatyti taip, kaip reikalauja žydų laidojimo laidojimo tradicijos.
Vietoj gėlių ant savo artimųjų kapų žydai padeda saują ar kelis akmenėlius. Jų Aukštadvario kapinėse matėsi po svečių iš JAV talkos.
