Visa bėda, kad tik vienam iš grupės – Vyteniui – tiktai vieną kartą pavyko tiek priskinti, kai buvo pastatytas į gerą vagą. Lietuviai, lenkiantys nugaras Danijos Lerje kaimo „Osted Agro ApS“ ūkyje nuo birželio 21 dienos, per dieną sugeba priskinti vos po dvi, o geriausiu atveju - keturias dėžes.
Darbas - tarsi ryžių laukuose
Braškių laukas, į kurį buvo nusiųsti du broliai ir sesuo – Vytenis, Donatas ir Živilė – bei dvi jų draugės Inga ir Agnė – primena pelkę. Vagos apsemtos vandeniu, vietomis tenka dirbti įsibridus iki kelių.
Pačios uogos – mažos, blyškios, apėjusios šliužais. Į dėžes keliauja toli gražu ne kiekviena braškė. Taigi jų rinkimas kartu yra ir rūšiavimas. Bet už tai brangiau niekas nemoka – tik tiek, kiek sutarta už kilogramą, 5,34 kronos (apie 2,5 lito). Darbdavys lietuviams grasina, kad jeigu prieštaraus ir nedarys, kas liepta, privers mokėti ir už apgyvendinimą – 50 kronų (apie 23 litus) už lovą nakčiai.
Lietuviai jaučiasi kaip vergovėje – verčiami dirbti pusvelčiui, neįmanomomis sąlygomis, įžeidinėjami. „Visa laimė, kad dar nemuša“, - juokauja Živilė. Išeiti galėtų bet kada, bet gaila pinigų, išleistų kelionei – jos išlaidų nepavyksta padengti, jau nekalbant apie uždarbį.
Lietuviai bandė kreiptis į mūsų šalies ambasadą Kopenhagoje, bet pagalbos nesulaukė – diplomatai pasiūlė kreiptis į policiją. Tačiau į danų policiją lietuviai kreiptis prisibijo: abejoja, ar sulauks pagalbos, ar nuo to bus tik blogiau.
Kelių dešimčių, o gal ir šimto hektarų teritorijoje auginamos ne tik braškės, bet ir bulvės, veisiamos kiaulės. Tiems, kas nusipelno šeimininkų palankumo, leidžiama papildomai užsidirbti ravint ar atliekant kitus darbus jau už valandinį atlyginimą.
Laukai Lerje kaime, kaip sugebėjo išsiaiškinti Danijoje vergaujančių studentų tėvai, priklauso danui Jeppe Pedersen, o prižiūri ūkį lietuvis Valdas Darafėjus.
Prieš porą metų J. Pederson pavardė buvo linksniuojama Danijos žiniasklaidoje už tai, kad šalia braškių laukų esantis miškelis buvo paverstas tualetu. „Nepirksime tų braškių“, - pasibaisėję tuomet rašė komentatoriai.
Nemokamos teisinės pagalbos – į Komuną
Portalas lrytas.lt patikrino informaciją: ar tikrai mūsų šalių diplomatinės atstovybė negali padėti nelaimę patekusiems tautiečiams? Lietuvos ambasada Kopenhagoje dėl į nepavydėtiną padėtį patekusių lietuvių nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Tik paaiškino, kad darbo pobūdis ir užmokestis numatytas darbdavio ir darbuotojo sutartyje.
„Darbo santykiai prasideda nuo darbdavio ir darbuotojo sutarties, kurioje jie aptaria ir sutaria dėl pagrindinių sąlygų – darbo užmokesčio, trukmės, atostogų ir kitų socialinių garantijų, - paaiškino ambasados Danijoje ministras patarėjas Saulius Kašuba.
- Labai dažnai dėl kalbos nemokėjimo ar teisinių dalykų neišmanymo Lietuvos piliečiai pasirašo jiems nenaudingas darbo sutartis, numatančias „supaprastintą“ jų atleidimo tvarką ar išeitinės kompensacijos nemokėjimą, žodiniu susitarimu sutinka dirbti kitokiomis sąlygomis, nei numatyta sutartyje - viršvalandžius, naktį ar mažiau kvalifikuotą darbą. Todėl iškilus bet kokiam konfliktui su darbdaviu, darbdavys lieka teisus ir darbuotojams nelieka galimybės spręsti ginčus teisiniu keliu.“
Šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį, kokie yra darbuotojų ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai - braškių skynimas, ar taip pat jų rūšiavimas, apgyvendinimo sąlygos, darbo laikas, galimybė dirbti viršvalandžius ir apmokėjimo už juos sąlygos ir panašiai.
Darbininkams, verčiamiems dirbti ne tą darbą, kuris numatytas sutartyje (ne tik skinti braškes, bet ir jas rūšiuoti), galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę (Komuną). Kiekviena Komuna suteikia jos teritorijoje gyvenantiems asmenims teisę gauti nemokamą pirminę teisininko konsultaciją rūpimais klausimais.
Taigi, lietuviams būtų geriausia kreiptis nemokamos teisinės pagalbos per Komuną ir bandyti įrodyti, kad dirba papildomą darbą, nenumatytą sutartyje (sutartyje jie įvardijami kaip "strawberry picker" – braškių skynėjai).
Ambasada pabrėžė, kad jei darbdavys fiziškai riboja darbuotojų veiksmus ar užsiima psichologiniu spaudimu, reikėtų nedelsiant kreiptis į artimiausią policijos skyrių.
Iškilus klausimams dėl mokesčių, rekomenduojama kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę (Komuną) bei mokesčių inspekciją (SKAT). Būtina atkreipti dėmesį, kad sezoniniams darbuotojams Danijos įstatymai taiko kai kurias išimtis ir lengvatas.
Darbo sutartį bet kada galima nutraukti darbuotojo valia, ypač tuo atveju, jei darbuotojas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nesilaikoma darbo sutartyje numatytų sąlygų, taip pat galima kreiptis į teisininką, išmanantį Danijos darbo teisę.
„Danijoje nuo seno veikia stiprios tiek darbdavių, tiek darbuotojų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos. Ketinantiems čia įsidarbinti piliečiams rekomenduojama tapti kurios nors profesinės sąjungos nariais taip užsitikrinant bent elementarią savo teisėtų interesų apsaugą ir teisinę pagalbą sudarant ir vykdant darbo sutartį“, - patarė S. Kašuba.
