Čia, Briuselyje, prie kortežų sirenų ir sausakimšų viešbučių visi jau pripratę.
Tačiau pirmininkavimas Briuselyje dirbantiems lietuviams reikš sekmadieniais prasidedančią darbo savaitę ir diplomatinį egzaminą, kurį vertins dar viena šalimi nare išaugusi Europos Sąjunga, rašo "Lietuvos rytas".
Laukia mėnesiai darbo
„Tarybos posėdžiai būna patys įvairiausi: į ekspertų posėdžius susirenka šalių narių tos srities specialistai ir analizuoja Komisijos pateiktą pasiūlymą. Projektas aptariamas, pastraipsniui analizuojamas tekstas, ieškoma kompromiso.
Nesutarimai, jautriausi klausimai tenka ambasadorių, tai yra nuolatinių valstybių atstovų prie ES, susitikimams. O galutinį sprendimą priima ministrai vadinamosiose ES Tarybose. Tad visiems šiems susitikimams ateinančius 6 mėnesius ir pirmininkaus lietuviai: nuo ekspertų ir ambasadorių iki ministrų”, – aiškina M. Silkauskas.
Tiesa, realiai pirmininkauti mūsų šaliai teks keturis su puse mėnesio – mat rugpjūtį ES institucijos Briuselyje atostogauja. O ir pusę gruodžio čia vyrauja kalėdinės nuotaikos.
Per tokį laiką numatyta surengti vien 1600 ekspertų darbo grupių, neskaičiuojant nuolatinių atstovų ir ministrų lygio susitikimų bei derybų su Europos Parlamento atstovais.
Lietuviams nepavydi
Kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo specifiką Lietuvos nuolatinis atstovas prie ES ambasadorius Raimundas Karoblis pabrėžia, kad Lietuva pirmoji koordinuos nebe 27, o 28 valstybių pozicijas, mat nuo liepos 1 d. visateise ES nare tampa Kroatija.
Ne mažiau svarbu, kad šalies diplomatams ir politikams tenka paskutinis pusmečio pirmininkavimas iki Europos Parlamento rinkimų.
Iš Lietuvos estafetę perimsiančios Graikijos pirmininkavimo metu jau bus rengiami EP rinkimai. Tad nors laikas spaudžia, realių darbų sąrašas nuo to nė kiek nesumažėja.
„Tai institucijų darbo ciklo pabaiga, tad darbo krūvis bus labai didelis. Įprastai pirmininkaujančiai šaliai tenka 50–55 teisės aktai. Mūsų laukia apie 90, iš jų 56 privalome užbaigti iki sausio 1-osios. Antraip ES lėšos nepasieks reikiamų sričių”, – teigia ambasadorius.„Būdamas Lietuvos diplomatų ir valdininkų vietoje, labai bijočiau. Per ateinančius 6 mėnesius darbo yra gerokai daugiau nei iki šiol pirmininkavusioms šalims. Be to, visos temos yra labai sudėtingos.
Tokia užduotis būtų išties sunki bet kuriai – didelei ar mažai – šaliai”, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu” prisipažino Briuselyje leidžiamo ES aktualijų dienraščio „Europolitics” vyriausiasis redaktorius Pierre’as Lemoine’as.
Svarbiausias ir akyliausiai stebimas bus Lietuvai teksiantis 2014–2020 metų biudžeto klausimas. Vien dėl 7 metų ES finansinės ateities įgyvendinimo diplomatams ir politikams reikės sutarti dėl 75 teisės aktų.
„Tai svarbiausias semestro klausimas, ir pirmą kartą pirmininkausiančiai šaliai tai labai sudėtinga užduotis. Lietuvos Vyriausybės nariai, diplomatai turės sugebėti įtikinti 27 kitus ministrus ir šalis dirbti ranka rankon.
Tam reikia patirties, bet jos lietuviai kaipmat įgis. Žinoma, padės ir institucijos, ir kitos šalys, bet tai labai didelė politinė atsakomybė”, – įspėjo žurnalistas ir pabrėžė, kad nekantraujama pamatyti, kaip seksis pirmai iš Baltijos šalių vairalazdę perimsiančiai Lietuvai.
Ambasadorius R. Karoblis tvirtina, kad visos diplomatų ir politikų komandos pasiruošusios dirbti. Jų darbo rezultatai svarbūs ne tik ES, bet ir Lietuvai. Mat ko nors nespėjus liks teisinių spragų, o 2014-aisiais galėtų pradėti vėluoti sanglaudos lėšos, kurios Lietuvoje sudaro didžiąją investicijų dalį.
„Kiek mes esame stiprūs, parodys pats procesas. Bet metas toks, kad privalome dirbti gerai. Tai didelis iššūkis”, – teigia nuolatinės Lietuvos atstovybės prie ES vadovas.
Ar užteks politinio svorio?
Šių metų pradžioje, kai Airija septintą kartą perėmė ES Tarybos vairą, šalies spauda jau iš patirties galėjo rašyti, kad sėkmė priklauso nuo itin gero pasirengimo.
Briuselyje neabejojama – Lietuva šiam įvykiui ruošėsi atsakingai. Lietuvos atstovybės prie ES darbuotojų skaičius prieš pirmininkavimą padvigubėjo. Darbo diena čia vis dažniau tampa ir sekmadienis.
„Nė neabejoju, kad diplomatai ir politikai, kuriems šis darbas patikėtas, yra aukščiausio lygio. Šioje srityje klaidų nepadarė nė viena šalis. Jie turi diplomatinės patirties, ruošiasi posėdžiams, dirba dukart daugiau nei įprastai.
Bet nepaneigsime geopolitinių realijų: ar tokia šalis kaip Lietuva sugebės pasiekti susitarimą tarp visų šalių, įskaitant ir stiprias bei ambicingas Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Lenkiją?
Skirtingi šalių ekonominiai interesai, skirtingas Rytų ar Pietų valstybių mentalitetas – visa tai turi derinti pirmininkaujanti šalis.
Tam reikia turėti spaudimo įrankių ir reikiamu metu juos panaudojus pasiekti kompromisą”, – teigia ne vienus metus pirmininkavimo procesus stebintis P. Lemoine’as.
„Pirmininkas turi padaryti viską, jei siekia tam tikro kompromiso. Tai ne vien pastabų, pasiūlymų, pozicijų išsakymas Tarybos pastate.
Derybos vyksta nuolat: iki posėdžio ir po jo, sukvietus labiausiai suinteresuotas šalis, elektroniniu paštu, po darbo valandų. Tai ilgas procesas”, – niuansus vardija diplomatas M. Silkauskas.
Sėkmę įvertinti sunku
Tiesa, tai tik oficialioji ir darbotvarkėse jau surašyta dalis. Vietos palikti reikia ir netikėtumams.
Pavyzdžiui, į naują krizę grimztančiai dar vienai ES šaliai ar tarptautinėms realijoms, kurias komentuoti Lietuvos atstovams tektų visos ES vardu.
Taip buvo 2008-aisiais, kai ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija turėjo reaguoti į bankų griūtį JAV. Lenkijai sunki diplomatinė užduotis teko 2011 metais per Utiojos salos žudynes Norvegijoje.
Tiesa, teigti, kad didesnėms ir įtakingesnėms šalims pirmininkauti sekasi geriau nei mažesnėms, būtų klaidinga.
Tai pastebi ir „Europolitcs” redaktorius ir pabrėžia, kad išskirti sėkmingą ir nesėkmingą pirmininkavimą pernelyg sudėtinga.
„Kiekvieną pusmetį problemos ir kontekstas skiriasi. Mano galva, Vokietijai pirmininkavimo pusmečiu teko gana lengvi klausimai. Šalis pasiekė reikalingus sutarimus aplinkosaugos srityje, bet iki šiol jie tinkamai neveikia ir gal niekada neveiks. Tad pavyko Vokietijai pirmininkavimas ar ne? Siūlau palikti Lietuvai progą įrodyti, kad viskas praeis sėkmingai”, – sako P. Lemoine’as.
Darbus seks žiniasklaida
Lietuvos ambasadorius prie ES yra įsitikinęs, kad ateinantis pusmetis visoje Bendrijoje bus vertinamas ne pagal tai, kiek renginių ar konferencijų Lietuva surengė, o kiek teisės aktų pavyko sutvarkyti.
Tai atidžiai stebės ir Briuselyje akredituota tarptautinė žiniasklaida. Tikėtina, kad Lietuvos vardas spaudos puslapiuose ir televizijos žiniose ateinantį pusmetį skambės kur kas dažniau.
„Po kiekvieno Ministrų tarybos posėdžio Lietuvos Vyriausybės nariai turės žiniasklaidai pristatyti pasiektus rezultatus ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Manome, kad Lietuva bus linksniuojama gana dažnai.
Be to, pirmininkaudami žurnalistams reguliariai rengsime ir neoficialius susitikimus, kad būtų lengviau suprasti Tarybos eigą, žinoti, kaip sekasi derybos, kokie klausimai yra problemiški”, – teigia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovė spaudai Jurgita Germanavičienė.
Pakeitė požiūrį į kultūrą
Nemažai dėmesio Lietuva nusprendė skirti ir neoficialiajai pirmininkavimo daliai – lietuviškos kultūros pristatymui. Pirmieji lietuvišką dvasią pajus ES Tarybos darbuotojai, mat jau kitą savaitę šiame pastate bus iškabintos sodų kompozicijos.
„Menininkui Sauliui Valiui kilo idėja panaudoti lietuviškus sodus kaip pasaulio medžio, kosminės tvarkos, harmonijos simbolį. Kadangi buvo siekiama atskleisti Lietuvos, kaip modernios, jaukios, kuriančios šalies, įvaizdį, vietoj šiaudų panaudoti ploni aliuminio vamzdeliai išsaugant tradicinę sodų struktūrą”, – pasakoja Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungos kultūros atašė pavaduotoja Gabija Žukauskienė.
Lietuvos pirmininkavimo pradžiai paminėti Briuselio karališkojo menų centro „Bozar” pagrindinėje salėje bus surengtas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir operos primadonos Violetos Urmanos koncertas.
Per likusius kelis mėnesius Briuselyje, Gente ir Strasbūre bus surengta keliasdešimt renginių: nuo lietuviško kino peržiūros ir Oskaro Koršunovo spektaklių iki Vytauto Landsbergio ir Jono Meko diskusijos.
„Mūsų tikslas buvo inkorporuoti lietuvių menininkų pristatymus į Belgijos meno erdvių programas, festivalius.
Komercinis bendradarbiavimas būtų paprastas: išsinuomoji salę, atsiveži savo menininkus, sukvieti savo auditoriją, pasiklausai koncerto, ir viskas. O mes norėjome, kad būtų bendradarbiaujama su Belgijos meno institucijomis”, – „Lietuvos rytui” pasakoja Lietuvos kultūros atašė Briuselyje Vida Gražienė.
Pasak diplomatės, iš pradžių į lietuvių norus žiūrėta skeptiškai. „Bozar” atstovai manė, kad mūsų užmojai per daug ambicingi, abejojo, jog Lietuvos menininkai gali sudominti, pritraukti užtektinai auditorijos.
Tačiau per dvejus kultūrinės programos rengimo metus požiūris į Lietuvą ir jos menininkus kardinaliai pasikeitė.
„Generalinis „Bozar” direktorius pasakė, kad pirmininkavimo metu ši pagrindinė Briuselio koncertų erdvė bus Lietuvos menininkų namai, o Lietuvą ir jos kultūrinę programą nuo šiol pateikia kaip pavyzdį kitoms pirmininkavimui besiruošiančioms valstybėms”, – teigia V. Gražienė.
Kultūrinės dalies organizatorių teigimu, susidomėjimas lietuviškos kultūros renginiais yra milžiniškas.
Pavyzdžiui, per dieną į V.Urmanos koncertą salėje, kurioje telpa apie 2200 žiūrovų, buvo išpirkti beveik visi bilietai.
Vaišins taurele midaus
Be to, egzistuoja tradicija, kad pirmininkaujanti šalis narė kolegoms ar žurnalistams teikia ir dovanas.
Per daugybę metų valstybės demonstravo savo originalumą: lenkai dovanojo vilkelius ir sąsagas, vengrai – savo tradicinį Rubiko kubą, Kipras – bazilikų sėklų ir lapų bei sidabrines seges. Tiesa, nustatyta, kad dovanos vertė negali viršyti 200 eurų.
Tačiau 2012 metais pirmininkavimą perėmę danai nusprendė smulkmenoms nešvaistyti milijonų.
Tad jau kuris laikas dažniausiai dovanų maišeliuose būna šalies narės atributika puošti kaklaraiščiai ar skarelės bei kanceliarinių prekių rinkiniai.
Tokios dovanos pirmadienį laukia į darbą ateisiančių lietuvių kolegų.
O po sėkmingų pirmųjų posėdžių kolegoms lietuviai dar pasiūlys ir po tradicinio lietuviško midaus taurelę. Kad kelias nedulkėtų.
