Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pastebėjo, kad agresyvus nacionalizmas išeina už Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) žodžio laisvės apsaugos ribų.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytojos dr. Indrės Izokaitės teigimu, būtina rasti ribą tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos nusikaltimų. Esą neapykantos nusikaltimai bendriausia prasme reiškia peržengtas saviraiškos laisvės, kuri kartu ir draudžia piktnaudžiauti šia teise, ribas, saugomas EŽTK.
„Kiekvienų metų Kovo 11-osios proga tautinio jaunimo organizuojamose eitynėse girdimi šūkiai „Lietuva lietuviams“, „Juden raus“ („Žydai lauk“) arba „Graži Lietuva be rusų“ – būtent agresyvaus nacionalizmo formos priskirtinos neapykantos kalbai“, – tokią nuomonę mokslinė išsakė VU surengtoje Lietuvos Respublikos narystės Europos Taryboje dvidešimtmečiui paminėti skirtoje konferencijoje.
Kovoja su neapykantos kurstymu
Europos Taryba apibrėžė neapykantos kalbą kaip apimančią visas išraiškos formas, kuriomis skleidžiama, kurstoma, skatinama, remiama ir pateisinama rasinė neapykanta, ksenofobija, antisemitizmas ir kitos netolerancija paremtos neapykantos formos: „Neapykantos kalba apima ir netoleranciją, reiškiamą agresyviu nacionalizmu, etnocentrizmu, mažumų, imigrantų ir tautinių mažumų atstovų diskriminaciją ir priešiškumą jiems.“
Prisimindama 2010 metais plačiai nuskambėjusį atvejį, kai ilgametis Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas ir istorikas Petras Stankeris rašydamas apie holokaustą galimai suabejojo holokausto aukų skaičiumi, mokslininkė akcentavo, kad EŽTT praktikoje yra pripažinęs, jog net abejojimas visuotinai pripažintais istoriniais įvykiais gali būti suprastas kaip neapykantos kalba.
Abejoti istoriniais faktais nevalia
„EŽTT yra paaiškinęs, kad nacistinės politikos pateisinimas negali patekti į EŽTK 10 straipsnio apsaugą, kaip ir neigimas ar aiškiai nustatytų istorinių faktų, tokių kaip holokaustas, persvarstymas. Tokiu būdu abejojama kovos su antisemitizmu reikšme, keliant grėsmę viešajai tvarkai“, – kalbėjo mokslininkė.
I. Izokaitė pastebi, kad Lietuvoje rasistiniai nusikaltimai – pavieniai atvejai, tačiau tarp internetinių komentarų – gausu neapykantos kalbos: „Neapykantos nusikaltimai bendriausia prasme ir reiškia peržengtas saviraiškos laisvės ribas, o konvencijos 17 straipsnis draudžia piktnaudžiauti šia teise.“
Nors visuotinai pripažinto apykantos nusikaltimo apibrėžimo nėra, Europos saugumo bendradarbiavimo organizacija suformulavo darbinį apibrėžimą, kad „neapykantos nusikaltimas yra bet kuri nusikalstama veika su neapykantos motyvu, kurį reikia įrodyti“.
Kritikuoti dievus galima
Vis dėlto, EŽTT leidžia kritikuoti religijų dievus ar dvasininkus: „Kritiški teiginiai prieš kokios nors religijos dievą neturėtų būti laikomi nusikaltimu, religinės grupės turėtų toleruoti diskusijas.“
Teigdamas, kad saviraiškos laisvė – demokratinės visuomenės pagrindas, EŽTT užsimena, kad tai viena svarbiausių visuomenės vystymosi ir asmens realizacijos sąlygų.
Naudojimasis ja apima pareigą vengti idėjų, pažeidžiančių kitų asmenų saviraiškos teises: „Todėl gali kilti poreikis bausti ir drausti net ir visas saviraiškos formas, kuriomis skleidžiama, skatinama ar kurstoma, pateisinama neapykanta, pagrįsta netolerancija. Neapykantos kalbos nėra ginamos EŽTK 10 straipsniu.“
Pasak mokslininkės, EŽTT yra pasisakęs ir dėl politinių partijų narių veiklos, dėl tam tikrų jų skleidžiamų idėjų ir partijos atstovų pasisakymų.
„Teismas yra pasisakęs, kad politinė partija, kurios lyderiai kursto jėgos naudojimą ar proteguoja politiką, negerbiančią demokratijos, ar siekia ją bei iš demokratijos išplaukiančias teises ir laisves sunaikinti, negali siekti EŽTK apsaugos“, – kalbėjo ji.
