Lietuvos pirmininkavimo sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kiek pirmininkavimo metu bus suderinta ir priimta teisės aktų. Akivaizdu, jog norint neatsilikti nuo itin sėkmingo pirmininkavimo estafetę Lietuvai perdavusios Airijos mūsų šaliai teks iš peties paplušėti.
Perduodama pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai Airija paliko Lietuvai ne vieną itin karštą klausimą, kurie, tikimasi, mūsų pirmininkavimo metu virs priimtais teisės aktais.
Ir nors skaičiais pamatuoti pirmininkavimo sėkmės negalime, Airijos pateiktas tonas Lietuvai atnešė nemažai iššūkių.
Kaip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, pirmininkavimo metu daugiausia dėmesio Lietuva turėtų skirti visai ES didelę reikšmę turintiems sprendimams priimti: „Žinoma, ES teisės aktai priimami vidutiniškai per dvejus metus, o pirmininkavimas trunka tik 6 mėnesius, tad svarbu, kad neužkliūtų sprendimai, dėl kurių yra bendras sutarimas.
Tačiau vien pagal priimtų teisės aktų skaičių apie sėkmę spręsti negalime, mat dalis jų gali būti labai mažai reikšmingi.”
Vienas karščiausių Lietuvai tekusių klausimų – daugiausia aptarinėjimos ir kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES sulaukiančios Tabako produktų direktyvos pataisos.
Siūlymas sugriežtinti reikalavimus tabako gaminiams turi aktyvių priešininkų ir šalininkų visoje Europoje.
R. Vilpišausko tvirtinimu, tokius sprendimus šalys dažniausiai sąmoningai stengiasi nustumti į darbotvarkės pakraščius.
Ekspertų teigimu, jeigu toliau nebus revizuojamos birželio 21 dieną Europos Sąjungos Tarybos priimtos bendro susitarimo nuostatos, Lietuva turi galimybę sėkmingai priimti Tabako produktų direktyvą.
Šis pasiektas kompromisas yra nepalankus tik tabako gamintojams.
