Kareivišką nerūdijančio metalo šaukštą B. Jakeliūnas aptiko atkėlęs didelį akmenį. Šaukštas gulėjo po juo. Ant jo buvo numeris.
Nors B. Jakeliūnas prie trobos buvo pradėjęs nemenkus darbus – rovė kelmus, plėtė daržą, darbus toje vietoje nutraukė.
Jis spėja, kad ten, kur rado šaukštą, gali būti palaidotas vokiečių karys. Nejaugi jis galėtų auginti daržoves toje vietoje, kur ilsisi žmogus?
„Ką žuvusiojo draugas karo metu galėjo padėti po akmeniu? Tik šaukštą. Juo labiau kad jis – nerūdijančio metalo”, – svarstė B. Jakeliūnas.
Vyras susisiekė su Vokietijos ambasada.
Atvykęs karių kapų globos organizacijos atstovas patvirtino spėjimus.
Išsamesnius tyrimus prie B. Jakeliūno sodybos žadama atlikti surinkus daugiau informacijos apie apylinkėse palaidotus vokiečių karius.
Už tai, kad nebuvo abejingas, pas B. Jakeliūną apsilankęs svečias padovanojo marškinėlius ir žiebtuvėlį.
B. Jakeliūnui vienas kaimynas pasakojo, kad jo žemėje bendrame kape palaidoti net 26 kariai. Tačiau kokios jie tautybės, niekas nežino. Apie tai Žemaitkiemio senbuvis girdėjęs iš senelių.
Toje vietoje dabar pasėti rugiai ir kol jų nenukūlė, kaimietis nesutinka, kad kas nors ieškotų kapo.
Pasižadėjo perlaidoti
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga prieš trejus metus jau lankėsi Ukmergės rajone. Jos atstovai domėjosi žuvusių karių kapavietėmis prie Veprių.
Sodybų, kurių teritorijose yra kapavietės, šeimininkai raštu turėjo pasižadėti, kad karių palaikai bus perlaidoti kapinėse.
Vokiečiai į Veprius važiavo ir anksčiau, tačiau perlaidojimo darbai užtruko.