Pasidavėme Briuselio spaudimui? Nuostabu!

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą leisti eitynių „Už lygybę“ dalyviams žygiuoti Gedimino prospektu jo kritikai įvertino kaip Lietuvos pasidavimą ES spaudimui. Dėl to kliuvo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriai per Lietuvos pirmininkavimo ES Parlamente ceremoniją teko teisintis dėl gėjų ir lenkų mažumos diskriminacijos mūsų šalyje.

Daugiau nuotraukų (1)

Monika Bončkutė

Jul 8, 2013, 6:48 PM, atnaujinta Mar 4, 2018, 7:47 PM

Visiškai tikėtina, kad teismo sprendimui įtakos turėjo aukščiausių šalies politikų išreikšta baimė gauti velnių nuo Strasbūro ir Briuselio. Darbų šešiems pirmininkavimo mėnesiams numatyta daug, tad bet kokie papildomi nesklandumai ar pašalinės diskusijos būtų tik bereikalingos kliūtys sklandžiam Lietuvos pirmininkavimui; to tikrai nenorėtų nei prezidentė, nei mąstymo įgūdžių dar nepraradę Lietuvos politikai.

Taip, pasidavėm ES spaudimui, ir tai nuostabu. Jeigu nebūtų ES, tai Lietuva būtų net ne Rusijos provincija, bet Rusijos karikatūra. Rusija bent jau turi tą privalumą, kad ji yra milžiniška šalis. O ką turi Lietuva? Akivaizdu, kad mūsų šalyje nėra stipraus intelektualinio elito, galinčio ištempti runkelius, prisitaikėlius ir neapykantos pritvinkusius pseudointeligentus iš patogaus prietarais ir melais iškloto tamsybių guolio.

Feminizmu užsiiminėja viena kita akademikė, kurios darbus skaito trys-keturios jos bendramintės, ir viena politikė, Marija Aušrinė Pavilionienė, kuri man visiems laikams liks neįmenama sveiko proto, drąsos ir tiesiog nežmoniško tvirtumo mįslė ir pavyzdys. Kiti intelektualai ir žinomi žmonės, turintys tiesioginę įtaką masėms, gavę progą visuomet pabrėš, kad ne, šiukštu jie ne feministai(-ės), gėjai jiems atgrasūs arba (beveik dar blogiau) šiuo klausimu neturi nuomonės.

Kur madų dizaineriai, menininkai, baleto šokėjai, universitetų profesoriai? Tik nepasakokite, kad tarp jų nėra gėjų ir lesbiečių. Galiausiai, nesvarbu, kokia jų pačių lytinė orientacija; pasaulyje įprasta, kad būtent intelektualai ir meno žmonės palaiko progresyvias idėjas ir pasisako prieš neteisybę ir diskriminaciją. Deja, ne Lietuvoje. Matyt, jie vis dar užliūliuoti vadinamųjų tradicinių lietuviškų vertybių, sumišusių su sovietmečiu propaguota parodomąja lygybe, neturinčia nieko bendro su fundamentaliomis žmogaus teisėmis ir civilizuota visuomene.

Homoseksualios orientacijos neslepiantis dainininkas Ruslanas Kirilkinas teigia eitynėse greičiausiai nedalyvausiantis, nes... bijo būti užpultas. Jei būčiau gėjus, boikotuočiau R. Kirilkino koncertus, nes jis šioje situacijoje elgiasi kaip tikras bailys ir išdavikas. Maždaug, aš esu gėjus ir kitos orientacijos žmonėms priešiškoje šalyje iš to darausi pinigus. Tuo tarpu man nusispjauti ant diskriminuojamų likimo draugų. Jūsų problemos manęs nedomina, aš esu aukščiau už jus.

Kitas dainininkas – Jeronimas Milius postringavo, esą renginio organizatoriai elgiasi nesąžiningai, nes eitynių saugumą užtikrinantiems pareigūnams algas moka mokesčių mokėtojai. Dainininkas mano, kad rengėjai turėtų pasirūpinti privačia apsauga. Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją, kad esą jeigu jis nuspręstų organizuoti metalistų eitynes rajone, kur metalistai nemėgstami, jis pats pasirūpintų tokio renginio apsauga.

Dainininkas aiškiai nesuvokia, kam reikalinga valstybė, jos valdymo aparatas ir įvairios jo atšakos. Argi ne viena iš pagrindinių teisinės valstybės užduočių yra užtikrinti lygias teises visiems piliečiams, ginti juos nuo smurto ir užtikrinti viešąją tvarką? Ar tai nėra pats tikslingiausias mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas?

Nesvarbu, ar mitinge žygiuoja kairieji, dešinieji, gėjai, metalistai ar skustagalviai, teisinėje, kultūringoje, civilizuotoje valstybėje visi turi teisėtus lūkesčius jaustis saugūs ir išreikšti savo nuomonę. J. Miliaus siūlymas veda į anarchiją, privačių armijų kūrimą ar, geriausiu atveju, rusiško stiliaus oligarchiją.

Ir vis dėlto nėra nieko labiau apgailėtino kaip panašių renginių priešininkų argumentas, esą kam tokiuose paraduose gėjai perkelia savo miegamojo reikalus į gatvę. Tokie paradai reikalingi, nes homoseksualios orientacijos žmonės patiria heteroseksualų (ir savęs nekenčiančių homoseksualų) diskriminaciją kaip tik dėl to, kas vyksta už uždarų miegamojo durų. Kaip atsakas į begėdišką kišimąsi į privatų žmonių gyvenimą, metodišką diskriminaciją ir atsisakymą juos traktuoti kaip lygiaverčius piliečius, įskaitant teisę tuoktis, tokie paradai yra veiksmingi ir būtini, ypač Lietuvoje.

San Fransiske, kur gėjai daugiau ar mažiau nevaržomai gyvena nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, šiemet „Gay Pride“ parade dalyvavo per pusantro milijono žmonių. Atšaukus draudimą tuoktis, miesto rotušė atidaryta savaitgaliais, kad patenkintų visus norinčius susituokti.

Technologijų gigantai „Google“ ir „Facebook“ rungtyniauja, kuris išradingiau parodys savo palaikymą judėjimui už homoseksualių bei transseksualių žmonių lygybę. Pats „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas San Fransisko „Gay Pride“ parade vedė šimtų kompanijos darbuotojų koloną, o „Google“ Niujorke dalijo ledus iš sunkvežimio, pavadinto „Didelis Gėjus Ledų Furgonas“. Taigi jei kartais to dar nežinojote, gėjų ir lesbiečių nekentikai, tai praktiškai visų naujausių technologijų kompanijų vadovai karštai palaiko homoseksualių ir transseksualių žmonių teises.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad neatsiras naujų teisinių kliūčių eitynėms „Už lygybę“ Vilniuje. Norėčiau tikėtis, kad panašūs renginiai artimiausiais metais įvyks Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose.

Puiku, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl renginio priėmė be jokios vietos ar užsienio politikų įtakos. Nieko baisaus, jeigu nuotaikos ES šiek tiek paveikė teismo darbą.

Geriau būti teisingoje istorijos pusėje per prievartą, negu likti su agresoriais ir neapykantos skleidėjais savo noru. Per daug lietuvių buvo paslydę Antrojo pasaulinio karo metais ir „vardan tos Lietuvos“ susidėję su naciais užtraukė gėdą visai tautai. Kuo mažiau šansų, kad tai nepasikartos, tuo geriau mums ir mūsų vaikams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.